count Hrehory Hodkevich

Kilęs iš Lietuvos bajorų, grafų Chodkevičių giminės. Tėvas Aleksandras Chodkevičius, motina Vasilisa Jaroslavovna Golovčinska. Chodkevičių giminės Supraslio šakos pradininkas. Žmona Kotryna Višniovecka, vaikai:

Andrius Chodkevičius (1549–1575 m.), Mogiliovo seniūnas. Aleksandras Chodkevičius, Gardino ir Mogiliovo seniūnas. Aleksandra Chodkevičiūtė, jos vyras Romanas Sanguška, dukterys Fedia Sanguškaitė, Aleksandra Sanguškaitė. Ona Chodkevičiūtė, jos vyras Povilas Sapiega, vaikai Elžbieta Sapiegaitė, Jonas Petras Sapiega, Sofija Sapiegaitė. Sofija, jos vyras Oršos seniūnas ir Smolensko vaivada Filonas Kmita (1530—1587). Jaunystėje gyveno Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio rūmuose Karaliaučiaus pilyje, buvo veikiamas reformacijos.

Valstybės tarnyba

1544–1559 m. Lietuvos pakamaris, 1546–1551 m. Kauno, 1563–1569 m. Gardino, 1564–1569 m. Mogiliavo seniūnas, 1546–1549 m. Vilkijos, 1551–1563 m. Karmėlavos ir 1551–1555 m. Rumšiškių valdytojas arba laikytojas. 1559–1564 m. Trakų kaštelionas, 1564–1572 m. Vilniaus kaštelionas, 1561–1566 m. Lietuvos lauko etmonas, nuo 1566 Lietuvos didysis etmonas.

Darbai

1558 m. Podolėje sumušė Krymo totorius, 1564 m. su Mikalojumi Radvila Ruduoju Ulos mūšyje – rusų kariuomenę, 1567 m. Lyvžemyje – švedus. Gindamas LDK savarankiškumą priešinosi 1569 m. unijai su Lenkija. Savo Zabludovo dvare prie Balstogės globojo iš Rusijos 1566 m. pabėgusius spaustuvininkus I. Fiodorovą ir P. Mstislavecą, 1568 m. įsteigė jiems slavišką spaustuvę. 1567 m. pastatydino cerkvę su prieglauda.[1]

Biografija

Kilęs iš Lietuvos bajorų, grafų Chodkevičių giminės. Tėvas Aleksandras Chodkevičius, motina Vasilisa Jaroslavovna Golovčinska. Chodkevičių giminės Supraslio šakos pradininkas. Žmona Kotryna Višniovecka, vaikai:

   Andrius Chodkevičius (1549–1575 m.), Mogiliovo seniūnas.

   Aleksandras Chodkevičius, Gardino ir Mogiliovo seniūnas.

   Aleksandra Chodkevičiūtė, jos vyras Romanas Sanguška, dukterys Fedia Sanguškaitė, Aleksandra Sanguškaitė.

   Ona Chodkevičiūtė, jos vyras Povilas Sapiega, vaikai Elžbieta Sapiegaitė, Jonas Petras Sapiega, Sofija Sapiegaitė.

   Sofija, jos vyras Oršos seniūnas ir Smolensko vaivada Filonas Kmita (1530—1587).

Jaunystėje gyveno Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio rūmuose Karaliaučiaus pilyje, buvo veikiamas reformacijos. Valstybės tarnyba

1544–1559 m. Lietuvos pakamaris, 1546–1551 m. Kauno, 1563–1569 m. Gardino, 1564–1569 m. Mogiliavo seniūnas, 1546–1549 m. Vilkijos, 1551–1563 m. Karmėlavos ir 1551–1555 m. Rumšiškių valdytojas arba laikytojas. 1559–1564 m. Trakų kaštelionas, 1564–1572 m. Vilniaus kaštelionas, 1561–1566 m. Lietuvos lauko etmonas, nuo 1566 Lietuvos didysis etmonas. Darbai

1558 m. Podolėje sumušė Krymo totorius, 1564 m. su Mikalojumi Radvila Ruduoju Ulos mūšyje – rusų kariuomenę, 1567 m. Lyvžemyje – švedus. Gindamas LDK savarankiškumą priešinosi 1569 m. unijai su Lenkija. Savo Zabludovo dvare prie Balstogės globojo iš Rusijos 1566 m. pabėgusius spaustuvininkus I. Fiodorovą ir P. Mstislavecą, 1568 m. įsteigė jiems slavišką spaustuvę. 1567 m. pastatydino cerkvę su prieglauda.[1]

Šaltiniai

   Mečislovas Jučas. Algirdas Matulevičius. Grigalius Chodkevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 79 psl.

Nuorodos

   Genealogija