duke Boguslaus Casimir Oginski

Boguslavas Kazimieras Oginskis – LDK karinis ir politinis veikėjas, Baltojo erelio ordino kavalierius, Kauno pavieto maršalka (nuo 1701 m. iki mirties), LDK stalininkas (1704–1709), Darsūniškio seniūnas), bažnyčios statytojas, daugkartinis pasiuntinys į Seimą.

B. K. Oginskis gimė apie 1669 metus. Jo tėvas buvo Simonas Karolis Oginskis (1625–1699), motina – antroji S. K. Oginskio žmona Teodora Korsakaitė, brolis – Marcijonas Mykolas Oginskis (1672–1750), Aleksandras Oginskis, sesuo – Sofija Oginskaitė.

Boguslavas Kazimieras kartu su jaunesniuoju broliu Marcijonu Mykolu kovėsi Valkininkų mūšyje (1700 m. lapkričio 18 d.) koalicijos, nukreiptos prieš Sapiegas, pusėje. 1702 m. vadovavo sunkiosios kavalerijos būriui. Bylinėjosi su Antanu Kazimieru Sapiega dėl Strėvininkų dvaro. Iš anksto (1703 m.) pasirūpino, kad Darsūniškio seniūnija atitektų sūnui Karoliui (1711–1766); 1717 m. tokį pat leidimą iš valdovo išrūpino ir Karolio sūnui (savo anūkui) Juozapui.

B. K. Oginskis, būdamas Kauno pavieto maršalka, Paparčių dominikonų vienuolyno bažnyčioje (Kaišiadorių r. teritorija) buvusiam Švč. Mergelės Marijos Snieginės paveikslui (sukurtas XVII a.) įtaisė sidabro aptaisus. Dabar šis malonėmis garsėjantis paveikslas su šalia pakabintais tais pačiais aptaisais yra Paparčių bažnyčios didžiajame altoriuje.

B. K. Oginskis buvo vedęs tris kartus. Pirmoji jo žmona – Švedijos generolo-leitenanto barono Voldemaro Vrangelio dukra Polidora Aurora. Su ja susilaukė dviejų vaikų – sūnaus Karolio ir dukters Teodoros. Dukrą Teodorą 1706 m. iš vieno Vilniaus vienuolyno išsivežė ir po metų vedė Švedijos karaliaus Karolio XII generolas adjutantas, Švedijos karalystės senatorius, Livonijos generalinis gubernatorius, dalyvavęs keliuose garsiuose mūšiuose (tarp jų ir prie Poltavos, kur buvo paimtas į nelaisvę, tačiau netrukus išleistas) Karolis Gustavas Diukeris. Teodora mirė 1719 metais.

1693 m. B. K. Oginskis rašytiniuose šaltiniuose minimas kaip Darsūniškio seniūnas. Šiuo titulu jis pasirašė Augusto II elekciją 1697 m. B. K. Oginskis po husarų rotmistro, pulkininko, Minsko vaivados, Trakų kašteliono, Šventos Dvasios cerkvės Vilniuje įkūrėjo, paskutiniojo senatoriaus nekataliko Lietuvoje.Aleksandro Oginskio (1585 – 1667) mirties tapo Strėvininkų dvaro šeimininku. Dėl Strėvininkų dvaro jis bylinėjosi su Antanu Kazimieru Sapiega.

Trečioji B. K. Oginskio žmona buvo Ana Darata Unichovska (jai ši santuoka buvo ketvirtoji), kuri, mirus B. K. Oginskiui, liko našle. Ana Darata mirė 1736 m. gruodžio mėnesį, palaidota Paparčių dominikonų vienuolyno bažnyčios rūsyje, šalia savo trečiojo vyro – Trakų pakamario Motiejaus Riomerio, kuris mirė 1718 m. spalio 18 dieną.

B. K. Oginskis mirė 1730 metais. Palaidotas Paparčių dominikonų vienuolyno bažnyčioje. Po jo mirties Darsūniškis atiteko jo sūnui Karoliui Oginskiui (mirė 1766 m.). Vėliau Darsūniškį valdė K. Oginskio sūnus (B. K. Oginskio anūkas) Juozapas Oginskis.

Literatūra:

1. „Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai“, Kaišiadorys, Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009, p. 110. 2. Kaišiadorių enciklopedija, http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Pag... (žr. 2014-03-29). 3. Link-Lenczowski A., Ogiński Bogusław, Polski słownik biograficzny, Krokuva, 1978, t. 23/3, p. 601–602.