Matching family tree profiles for duke Simon Karol Oginski
Immediate Family
-
wife
-
daughter
-
wife
-
daughter
-
daughter
-
son
-
daughter
About duke Simon Karol Oginski
- Reference: MyHeritage Family Trees - SmartCopy: Feb 8 2016, 17:26:22 UTC
GEDCOM Note
Князь Шимон Кароль Огинский (ок. 1625 — 3 июля 1694) — государственный и военный деятель Великого княжества Литовского, подкоморий витебский (с 1654 года), мечник великий литовский (1679—1687), воевода мстиславский (1685—1688).
Биография
Представитель старшей княжеской линии литовского магнатского рода Огинских герба «Брама». Старший сын тиуна трокского и дворянина королевского, князя Самуила Льва Огинского (ок. 1595—1657), и Софии Билевич. Младший брат — воевода полоцкий и гетман польный литовский Ян Огинский (ок. 1625—1684).
В 1641—1655 годах князь Шимон Кароль Огинский учился в университете Франекера в Голландии, где на латинском языке издал книгу о поведении при дворе. Там же он женился на голландке Т. Стаакман, которая вскоре после переезда в Литву оставила его и вернулась домой.
В 1654 году получил звание подкомория витебского. После взятия Витебска 22 ноября 1654 года русским войском под командованием боярина Василия Петровича Шереметева Шимон Огинский вместе со своим отцом Самуилом переехал в Вильнюс. В 1660 году присоединился к дивизии гетмана польного литовского Винцента Гонсевского. В 1660—1663 года в чине поручика участвовал в многочисленных военных действия в Литве и Белоруссии против русских войск. После того, как в результате Андрусовского перемирия (1667) Витебск вернулся в состав Речи Посполитой, Шимон Кароль Огинский остался на посту подкомория витебского. В 1679 году получил должность мечника великого литовского, а в 1685 году был назначен воеводой мстиславским.
Ему принадлежал города Ивье и Лиозно. В 1690 году после смерти своего бездетного двоюродного брата, воеводы трокского и канцлера великого литовского, князя Марциана Александра Огинского, Шимон Кароль Огинский унаследовал его владения.
Член Виленского православного святодуховного братства. В 1680 году отрекся от православной веры и перешел в католичество.
Был похоронен в Виленском костёле Святой Терезы.
Семья
Был трижды женат. Его первой женой была голландка Тиция Стаакман, от брака с которой имел единственную дочь Софию. Супруги развелись около 1643 года. Вторично женился на Теодоре Корсак. Его третьей женой была Тереза Войно-Ясенецкая (ум. после 1710).
Дети от второго брака:
• Богуслав Казимир Огинский (1669—1730), маршалок ковенский и стольник великий литовский
• Мартиан Михаил Огинский (1672—1750), каштелян и воевода витебский
• Криштина Огинская (ум. 1701), 1-й муж маршалок стародубский Анджей Керло, 2-й муж с 1689 года подкоморий слонимский Доминик Александр Тышкевич, 3-й муж подкоморий полоцкий Януш Деспот Зенович
• Элеонора Огинская (ум. после 1710), жена с 1694 года маршалка великого короного и каштеляна краковского Юзефа Мнишека (1670—1747).
Дети от третьего брака:
• Алексанр Огинский (ок. 1674—1709), староста усвятский
Источники
• Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 1: Абаленскі — Кадэнцыя. — Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. — 684 с.: іл. ISBN 985-11-0314-4.
• Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 1: А — Беліца / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: М. В. Біч і інш.; Прадм. М. Ткачова; Маст. Э. Э. Жакевіч. — Мн.: БелЭн, 1993. — 494 с., [8] к.: іл. ISBN 5-85700-074-2.
• Генеалогия князей Огинских
https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D1%81%D0%BA%...
Apie kun. Simonas Karolis Oginskis (Lietuvių)
Simonas Karolis Oginskis (1625 m. – 1699 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.
Giminė ir dvarai
Kilęs iš bajorų, būsimųjų Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės. Tėvas Samuelis Levas Oginskis, motina Zofija Belevičiūtė.
1643 m. Nyderlanduose vedė Franekerio burmistro dukrą Tycją Staakman, bet netrukus su ja išsiskyrė.
Antroji žmona Teodora Korsakaitė. Vaikai:
Marcijonas Mykolas Oginskis, Eleonora Oginskaitė (mirė 1710 m.), ištekėjo 1694 m., vyras Juozas Vandalinas Mnišekas. Boguslavas Kazimieras Oginskis 1691 m. jo žmona tapo grafaitė Teresė Jasenecka (Voina) (mirė 1710 m.)
Valdė Mūro Strėvininkų dvarą Trakų vaivadijoje, Mikulino, Lozno, Rudnios dvarus Vitebsko vaivadijoje, Krosną Kauno paviete.
Biografija
1641–1655 m. mokėsi Nyderlanduose, Franekerio universitete.
1654 m. Vitebsko pakamaris, vienas miesto gynybos nuo Rusijos kariuomenės puolimo organizatorių. 1654 m. lapkričio 22 d. generolui Šeremetjevui užėmus pilį, kartu su tėvu pasitraukė į Vilnių, 1656 m. dalyvavo Vilniaus bajorų nuolankumo vizite pas carą.
1660 m. įstojo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės lenkų etmono Vincento Gonsevskio diviziją. 1660–1663 m. ne kartą pasižymėjo sudėtingose karo batalijose. Kai po Andrusavo taikos sutarties 1667 m. Vitebskas buvo grąžintas Abiejų Tautų Respublikai, karalius Jonas Kazimieras Vaza Simoną Karolį Oginskį paskyrė miesto perėmimo iš rusų vadovu. Vėliau jam pavesta rūpintis Vitebsko vidaus gyvenimo reikalais.
1680 m – LDK ginklininkas, 1685 m. paskirtas Mstislavlio vaivada. Perėjęs į katalikybę, tapo Šv. Teresės bažnyčios ir Karmelitų vienuolyno Vilniuje, kur ir palaidotas, fundatoriumi.
Rembrantas, savo garsųjį paveikslą "Kazokas ant žirgo", kuriame, kaip manoma, yra pavaizduotas pats kunigaikštis, kaip Lietuvos kariuomenės lengvosios kavalerijos raitelis, nutapė 1655 m. Šis paveikslas ilgai puošė Oginskių giminės dvaro interjerą, kol Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadas Mykolas Kazimieras Oginskis jo nepadovanojo paskutiniajam Abiejų Tautų Respublikos karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui. Dabar šis Lietuvos kariuomenės raitelio paveikslas yra saugomas H. K. Friko rinkinyje Niujorke.
duke Simon Karol Oginski's Timeline
1621 |
1621
|
Vitebsk, Vitebsk, Byelorussia
|
|
1660 |
1660
|
||
1662 |
1662
|
||
1664 |
1664
|
||
1669 |
1669
|
||
1672 |
1672
|
Vitebsk, Vitsebsk District, Vitebsk Province, Belarus
|
|
1673 |
1673
|
||
1674 |
1674
|