Follow
Kaip manote, ar 19 a. pab.-20 a.pr. kaimo gyventojai buvo sėslūs? Nebuvo.
Žinojau, kad mano prosenelis ir jo brolis tuokėsi Rygoje, todėl mane labai domino Rygos santuokos ir jų ieškojau. Rygos RKB santuokų knygose radau daugybės lietuvių, iš Ignalinos krašto taip pat, santuokų Rygoje metrikus. Ypatingai daug iš Tverečiaus ir Mielagėnų parapijų, vienas kitas iš Daugėliškio, Linkmenų, Kazitiškio, Rimšės.
Rygoje minimu laikotarpiu buvo kelios katalikų bažnyčios, kunigavo lietuviai kunigai:
- Steponas Bertašius (1867 – 1946) 1893–1900 Rygos Šv. Pranciškaus parapijos vikaras, 1911–1919 Rygos Šv. Pranciškaus parapijos viceklebonas.
- Aleksandras Abojus (1867 – 1936) 1918 Rygos Šv. Pranciškaus parapijos vikaras.
- Kazimieras Daugėlavičius (1863–1948) 1908–1909 vikaravo Rygoje.
- Danielius Jasinskis (1866–1939) kunigavo Rygoje, nežinau tikslių metų.
Rygoje 1765-1892 m. Sopulingosios Dievo Motinos parapija ir bažnyčia buvo vienintelis katalikybės centras Rygoje ir Vidžemėje.1884 m. - parapija atidaro pirmąjį filiją Jūrmaloje, 1892 m. Šv. Pranciškaus bažnyčia tampa pirmąja Rygos Sopulingosios Dievo Motinos parapijos filija, 1903 m. - Šv. Alberto bažnyčia tampa trečiąja parapijos filija.
Dažniausiai lietuviai tuokėsi Sopulingosios Dievo Motinos ir šv.Pranciškaus bažnyčiose. Tverečiaus ir Mielagėnų parapijiečiai buvo itin pamėgę gražią raudonų plytų šv. Pranciškaus bažnyčią, kuri stovi netoli Rygos geležinkelio stoties.
Tuokėsi jauni žmonės, vyrai 24-35 m., merginos 18-30 m. Nemažai vyriškių- atsargos eiliniai, keli pasitaikė buvę kariuomenės muzikantai, felčeris ir t.t.
Rygoje įsikurdavo ne vieneriems metams. Pagal santuokas matosi tuokiasi žmogus pirmą kartą, po kelių metų tas pats jau našlys ar našlė antrą kartą.
Dar vienas pastebėjimas, kad didžioji dalis santuokų tarp tos pačios parapijos arba gretimų parapijų žmonių.
Man visada buvo įdomu- kaip nukeliauja, kur apsistoja, kur dirba, kaip adaptuojasi, kaip jaučiasi dideliame mieste atvykę iš savo nedidelių kaimų...
Keliaudavo, manau, traukiniais - Ignalina- Daugpilis- Ryga.
Pasak istoriko Eriko Jekabsono, atvykę į Rygą lietuviai dirbo besiplėtojančioje pramonėje (metalo, medžio apdirbimo, siuvimo dirbtuvėse, chemijos gamyklose), tarnais, liokajais, vežikais.
Pagyvenę dideliame gražiame mieste, užsidirbę pinigų, praplėtę akiratį, grįždavo į savo gimtuosius kaimus.
Šaltiniai ir literatūra:
1.https://www.raduraksti.arhivi.lv.
2. https://www.dievmatesdraudze.lv.
3. Erikas Jekabsonas (Profesorius daktaras Latvijos universiteto Istorijos ir filosofijos fakulteto Latvijos ir Rytų Europos naujosios ir naujausios istorijos katedra) LIETUVIŲ TAUTINĖ MAŽUMA LATVIJOJE (NUO XIX A. PABAIGOS IKI 1940 M.): LIETUVIAI KATALIKŲ KUNIGAI.