Start My Family Tree Welcome to Geni, home of the world's largest family tree.
Join Geni to explore your genealogy and family history in the World's Largest Family Tree.

Ignalinos krašto lietuviai Rygoje

« Back to Projects Dashboard

Project Tags

view all

Profiles

Kaip manote, ar 19 a. pab.-20 a.pr. kaimo gyventojai buvo sėslūs? Nebuvo. Žinojau, kad mano prosenelis ir jo brolis tuokėsi Rygoje, todėl mane labai domino Rygos santuokos ir jų ieškojau. Ilgai neradau, nes Latvijos archyvų internetinio puslapio paieškoje įvedus konkrečios bažnyčios pavadinimą, parašydavo -nieko nerasta. Bet pasisekė ir radau daugybės lietuvių, iš Ignalinos krašto taip pat, santuokų Rygoje metrikus. Galvojau bus nemažai lietuvių, bet, kad tiek daug-nesitikėjau! Ypatingai daug iš Tverečiaus ir Mielagėnų, vienas kitas iš Daugėliškio, Linkmenų, Kazitiškio, Rimšės. Kol kas neradau savo prosenelio ir jo brolio santuokų, nes į internetą sukelti metrikai iki 1910 m., vėlesnių dar nėra. Tikiuosi bus ir labai laukiu. Rygoje minimu laikotarpiu buvo kelios katalikų bažnyčios, kunigavo lietuviai kunigai: - Steponas Bertašius (1867 – 1946) 1893–1900 Rygos Šv. Pranciškaus parapijos vikaras, 1911–1919 Rygos Šv. Pranciškaus parapijos viceklebonas. - Aleksandras Abojus (1867 – 1936) 1918 Rygos Šv. Pranciškaus parapijos vikaras. - Kazimieras Daugėlavičius (1863–1948) 1908–1909 vikaravo Rygoje. - Danielius Jasinskis (1866–1939) kunigavo Rygoje, nežinau tikslių metų. Dažniausiai lietuviai tuokėsi šv.Pranciškaus gražioje raudonų plytų bažnyčioje, kuri stovi netoli Rygos geležinkelio stoties. 1908-1909 m. esu radusi lietuvių santuokų ir šv.Alberto bažnyčioje. 19 a. pab. santuokų metrikuose rašo, kad tuokėsi Rygos Romos katalikų filijinėje bažnyčioje, pavadinimo nerašo, bet pagal kunigų pavardes spėju, kad tai jau mano minėtoji šv.Pranciškaus bažnyčia. Ignalinos krašto žmonės ją buvo pamėgę. Tuokėsi jauni žmonės, vyrai 24-35 m., merginos 18-30 m. Nemažai vyriškių- atsargos eiliniai, keli pasitaikė buvę kariuomenės muzikantai, felčeris ir t.t. Rygoje įsikurdavo ne vieneriems metams. Pagal santuokas matosi tuokiasi žmogus pirmą kartą, po kelių metų tas pats jau našlys ar našlė antrą kartą. Dar vienas pastebėjimas, kad didžioji dalis santuokų tarp tos pačios parapijos arba gretimų parapijų žmonių. Man visada buvo įdomu- kaip nukeliauja, kur apsistoja, kur dirba, kaip adaptuojasi, kaip jaučiasi dideliame mieste atvykę iš savo nedidelių kaimų... Keliaudavo, manau, traukiniais - Ignalina- Daugpilis- Ryga. Pasak istoriko Eriko Jekabsono, atvykę į Rygą lietuviai dirbo besiplėtojančioje pramonėje (metalo, medžio apdirbimo, siuvimo dirbtuvėse, chemijos gamyklose), tarnais, liokajais, vežikais. Pagyvenę dideliame gražiame mieste, užsidirbę pinigų, praplėtę akiratį, grįždavo į savo gimtuosius kaimus.

Šaltiniai ir literatūra: 1.https://www.raduraksti.arhivi.lv. 2, Erikas Jekabsonas (Profesorius daktaras Latvijos universiteto Istorijos ir filosofijos fakulteto Latvijos ir Rytų Europos naujosios ir naujausios istorijos katedra) LIETUVIŲ TAUTINĖ MAŽUMA LATVIJOJE (NUO XIX A. PABAIGOS IKI 1940 M.): LIETUVIAI KATALIKŲ KUNIGAI.