Start My Family Tree Welcome to Geni, home of the world's largest family tree.
Join Geni to explore your genealogy and family history in the World's Largest Family Tree.

Project Tags

view all

Profiles

  • Sofija Paulina Korženiauskaitė (1845 - d.)
    Kr. bajoras Andrius Paulauskas ir bajoro Kazimiero Bojažinskio žmona Teodora.Minima 1855 m. Vaškų parapijos Nairių dvaro eiguvoje.
  • Karolina Korženiauskaitė (c.1843 - 1875)
    Kilusi iš Kervesių?Bajoraitė.Minima 1855 m. Vaškų parapijos Nairių dvaro eiguvoje.1864 m. gyveno Vaškų parapijos Ručinių dvare.Tekėjo Vaškų bažnyčioje 1864 m. gegužės 26 d.
  • Antanina Korženiauskaitė (1839 - d.)
    Bajoraitė.Minima 1855 m. Vaškų parapijos Nairių dvaro eiguvoje.Gyveno Vaškų parapijos Nairių dvare.Tekėjo Vaškų bažnyčioje 1859 m. lapkričio 15 d.
  • Viktorija Korženiauskaitė (c.1837 - d.)
    BajoraitėKilusi iš Pašvitinio parapijos Gegiedždvario.Maždaug nuo 1840 m. gyveno Vaškų parapijos Grikių vienkiemyje (Nairių dvaro eiguva).Tekėjo Vaškų bažnyčioje 1855 m. lapkričio 1 d.Bajorė našlė Vikt...
  • Zuzana Mališauskaitė (c.1810 - 1874)
    1831 m. šeimininkavo Joniškėlio parapijos Punkrių dvare.Minima 1855 m. Nairių dvaro eiguvoje.

APIE NAIRIŲ KRAŠTO PRAEITI, DABARTĮ, ŽMONES.

NAIRIAI

Manoma, kad Nairiai netiesiogiai minimi 1639 m. sudarytame Žemaičių vyskupo Pašvitinio valdos inventoriuje kaip pono Mlečkos kaimas. Inventoriuje minimas Pašvitinio valdos Barbokių (Kervesių) kaimo užusienis, esantis besileidžiančios saulės pusėje [prasidedantis] nuo ponui Mlečkai priklausančio kaimo sienos, [einantis] Vingros upokšniu iki Viršilų kapčiaus, įvairiose vietose besiribojantis su pono Mlečkos ir Plonėnų [dvaro] žemėmis. Į aprašytą užusienį pono Mlečkos valdiniai, pereidami Vingros upokšnį, neteisėtai į jį įsibrauna ir niokoja.

Kadangi XVII a. vietovės esančios netoli Nairių (Dvaralaukių kaimas minimas 1652 m.) priklausė Palėvenės dvaro valdytojams Mlečkoms, tikėtina, kad aukščiau paminėtas pono Mlečkos kaimas ir buvo Nairiai.

Vienas ankstyviausių Nairių (Neirų) kaimo paminėjimų yra išnuomoto Palėvenės dvaro su jo kaimais Eufrozinos Mlečkaitės-Rajeckienės, Ukmergės maršalkienės, 1697–1698 metų ūkinėje apskaitoje.

VU bibliotekos RS F8-1527

1748 m. petihorų poručnikas Žadeikonių seniūnas ponas Stanislovas Pioras su žmona Sofija iš Sėjų davė Infantų pakamariui ponui Jonui Borchui nuo savo Palėvenės valdos atskirtų Nairių, Dvaralaukių, Gineikių, Brėklių, Vačekių ir Punkrių kaimų inventorių.

Inventoriuje minimi Nairių kaimo ūkininkai.

Jonas Baltaragis mokėjo činčo 12 talerių ir 3 timpas.
Juozapas Andrušonis mokėjo 11 talerių ir 3 timpas.
Jonas Lapinskas mokėjo 5 talerius.
Jurgis Stanka mokėjo 5 talerius
Tomas Tamulis mokėjo 2 talerius.

Šaltinis VU bibliotekos RS F8-1268

1761 m. LDK raštininkas, kariuomenės generolas komisorius Stanislovas Pioro pardavė Upytės paviete esantį savo Palėvenės dvarą Plungės, Šimonių seniūnui Jokūbui Karpiui ir jo žmonai Joanai.

Kaimo ūkininkai be užusienio vadinto Sčipupiu (Sczyppupis) ir tuščių sodybų buvo paėmę 15 ir du trečdalius valako žemės.

Minimi Nairių kaimo ūkininkai

Amžinasis baudžiauninkas Petras Baltaragis su sūnumis Simonu, Jonu, Juozapu ir Antanu mokėjo činčo 15 talerių.
Amžinasis baudžiauninkas Mikalojus Andrušonas su vedusiu broliu Kazimieru mokėjo činčio 14 talerių.
Amžinasis baudžiauninkas Jurgis Stankaitis su broliu Mikalojumi mokėjo činčo 5 talerius.
Jonas Lapinskas mokėjo činčo 5 talerius.
Jonas Rimšonis mokėjo činčo 5 talerius.

Šaltinis VU bibliotekos RS F8-1283

Joniškėlio dvarininkai Karpiai Nairių kaimo ūkininkus iškėlė į kitus savo kaimus ir toje vietoje įkurė dvarą.

DVARALAUKIAI

VAČEKIAI

GINEIKIAI

BRĖKLIAI