bishop Anthony Dominic Tyshkevich

Count Antony Dominic Tyshkevich - son of Emanuel Vladislaus, Count of Lohojsk and Berdychev. Antony was born in 1700 in Lohojsk. Having decided to become a priest in his youth, he joined the clergy.

He studied at the Vilnius Academy, received a doctorate in philosophy, and studied theology for two years. in 1715 consecrated priest. On July 20, 1739, he was appointed the titular bishop of Mennith and assistant to the bishop of Kiev, and on September 16, 1740, he was transferred to Žemaichi. After arriving in the diocese, he visited the parishes, took care to raise the level of priests' education, and prepared for them for 3 months. courses in Varnii, assigned the clerics of the priestly seminary to Piori monks, took care to increase the number of clerics, built new wooden buildings of the priestly seminary of Varnii, and established the mandatory 7 d. retreats.

Antony Tyshkevich was a Vilnius canon. In 1744, he moved the Samogitian Seminary from Kražiaia to Varniai, the capital of the diocese of Samogitia.

He settled Rokite monks in Varniai, allowed the establishment of a monastery of Marian sisters, divided the diocese into 10 deaneries, established the procedure for parish worshipers to travel to the great indulgences of Šiluva and Žemaičiai Calvary.

In 1750, he built a new wooden church here, after which in 1762 he reburied the remains of Bishop Yuri Tyshkevich (Jurgis Tiškevičius), brought from Koningberg (later the remains were moved to Varniai), with the great altar.

In 1752, he convened a synod of the diocese of Samogitia in Varniai and later printed its resolutions in Vilnius. He built a church in Samogitian Calvary and established an altar at the Mosėdis church. As a Bishop, Antony Tyshkevich followed in the footsteps of his predecessor, Bishop Yuri Tyshkevich (Jurgis Tiškevičius), and continued fully supporting the Seminary Calvary founded by him.

He brought the remains of Bishop Yuri Tyshkevich from Prussia and buried them in the basement of the Smogitian Calvary Church.

In 1744, Bishop Antony Tyshkevich was awarded the Order of the White Eagle, and later appointed a member of the Supreme Tribunal. The bishop died in 1762 in Alsėdžiai, in the diocesan estate. Buried in the Bishop's crypt of Varniai Cathedral.

Emanuelio Vladislovo sūnus, Lohojsko ir Berdyčevo grafas Antanas Tiškevičius gimė 1700 metais Lohojske. Jaunystėje apsisprendęs tapti kunigu, jis stojo į dvasininkų luomą. Antanas Tiškevičius buvo Vilniaus kanauninkas. Įžemaitijos vyskupijos sostinę Varnius 1744 metais iš Kražių jis perkėlė Žemaičių dvasinę (kunigų) seminariją. 1752 metais sušaukė Varniuose Žemaičių vyskupijos sinodą. Vyskupas Antanas Tiškevičius sekė savo pirmtako vyskupo Jurgio Tiškevičiaus pėdomis, visapusiškai rėmė jo įkurtą Žemaičių Kalvariją. 1750 metais čia jis pastatė naują medinę bažnyčią, po kurios didžiuoju altoriumi 1762 metais perlaidojo vyskupo Jurgio Tiškevičiaus palaikus, parvežtus iš Karaliaučiaus (vėliau palaikai buvo perkelti i Varnius). 1744 metais vyskupas Antanas Tiškevičius buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu, vėliau paskirtas Vyriausiojo tribunolo nariu. Mirė vyskupas 1762 metais Alsėdžiuose, vyskupijos dvare. Palaidotas Varniuose.

• **

Studijavo Vilniaus akademijoje, gavo filosofijos daktaro laipsnį, du metus studijavo teologiją. 1715 m. pašventintas kunigu. 1739 VII 20 paskirtas tituliniu Mennitho vyskupu ir Kijevo vyskupo pagalbininku, 1740 IX 16 perkeltas vyskupu į Žemaičius. Atvykęs į vyskupiją, aplankė parapijas, rūpinosi pakelti kunigų išsilavinimo lygį, suruošė jiems 3 mėn. kursus Varniuose, kunigų seminarijos klierikus pavedė vienuoliams pijorams, rūpinosi padidinti klierikų skaičių, pastatė naujus medinius Varnių kunigų seminarijos pastatus, nustatė klierikams ir kunigams privalomas 7 d. rekolekcijas. Varniuose įkurdino vienuolius rokitus, leido įkurti seserų marijiečių vienuolyną, padalijo vyskupiją į 10 dekanatų, nustatė parapijų maldininkų kelionių į didžiuosius Šiluvos ir Žemaičių Kalvarijos atlaidus tvarką. 1752 VI 4-6 Varniuose sušaukė diecezinį sinodą, jo nutarimus išspausdino Vilniuje. Pastatė bažnyčią Žemaičių Kalvarijoje, įsteigė altariją prie Mosėdžio bažnyčios. Pargabeno iš Prūsijos vyskupo J. Tiškevičiaus palaikus ir palaidojo Žemaičių Kalvarijos bažnyčios pogrindyje. Išspausdino: Krolewska droga do nieba albo žycie S. Kazimierza krolewica polskiego y W. Ks. L. 1752; Synodus dioecesana Mednicensis seu Samogitiae 1752; ir jam dedikuotą iš lenkų kalbos verstą: Pedelis miros saldžiausi medi kryžiaus Jezusa Pona 1750. Mirė 1762 I 31 Alsėdžiuose, palaidotas Varnių katedros Vyskupų kriptoje.

Emanuelio Vladislovo sūnus, Lohojsko ir Berdyčevo grafas Antanas Tiškevičius gimė 1700 metais Lohojske. Jaunystėje apsisprendęs tapti kunigu, jis stojo į dvasininkų luomą. Antanas Tiškevičius buvo Vilniaus kanauninkas. Įžemaitijos vyskupijos sostinę Varnius 1744 metais iš Kražių jis perkėlė Žemaičių dvasinę (kunigų) seminariją. 1752 metais sušaukė Varniuose Žemaičių vyskupijos sinodą. Vyskupas Antanas Tiškevičius sekė savo pirmtako vyskupo Jurgio Tiškevičiaus pėdomis, visapusiškai rėmė jo įkurtą Žemaičių Kalvariją. 1750 metais čia jis pastatė naują medinę bažnyčią, po kurios didžiuoju altoriumi 1762 metais perlaidojo vyskupo Jurgio Tiškevičiaus palaikus, parvežtus iš Karaliaučiaus (vėliau palaikai buvo perkelti i Varnius). 1744 metais vyskupas Antanas Tiškevičius buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu, vėliau paskirtas Vyriausiojo tribunolo nariu. Mirė vyskupas 1762 metais Alsėdžiuose, vyskupijos dvare. Palaidotas Varniuose.

• **

Studijavo Vilniaus akademijoje, gavo filosofijos daktaro laipsnį, du metus studijavo teologiją. 1715 m. pašventintas kunigu. 1739 VII 20 paskirtas tituliniu Mennitho vyskupu ir Kijevo vyskupo pagalbininku, 1740 IX 16 perkeltas vyskupu į Žemaičius. Atvykęs į vyskupiją, aplankė parapijas, rūpinosi pakelti kunigų išsilavinimo lygį, suruošė jiems 3 mėn. kursus Varniuose, kunigų seminarijos klierikus pavedė vienuoliams pijorams, rūpinosi padidinti klierikų skaičių, pastatė naujus medinius Varnių kunigų seminarijos pastatus, nustatė klierikams ir kunigams privalomas 7 d. rekolekcijas. Varniuose įkurdino vienuolius rokitus, leido įkurti seserų marijiečių vienuolyną, padalijo vyskupiją į 10 dekanatų, nustatė parapijų maldininkų kelionių į didžiuosius Šiluvos ir Žemaičių Kalvarijos atlaidus tvarką. 1752 VI 4-6 Varniuose sušaukė diecezinį sinodą, jo nutarimus išspausdino Vilniuje. Pastatė bažnyčią Žemaičių Kalvarijoje, įsteigė altariją prie Mosėdžio bažnyčios. Pargabeno iš Prūsijos vyskupo J. Tiškevičiaus palaikus ir palaidojo Žemaičių Kalvarijos bažnyčios pogrindyje. Išspausdino: Krolewska droga do nieba albo žycie S. Kazimierza krolewica polskiego y W. Ks. L. 1752; Synodus dioecesana Mednicensis seu Samogitiae 1752; ir jam dedikuotą iš lenkų kalbos verstą: Pedelis miros saldžiausi medi kryžiaus Jezusa Pona 1750. Mirė 1762 I 31 Alsėdžiuose, palaidotas Varnių katedros Vyskupų kriptoje.