Jan Buttler

Jonas Nepomukas Dominykas Apolinaras BUTLERIS (1824-1899), gimęs 1824 m., vedė Inocentą Minmontovą (Minmontaitę, pagal pavardę tikriausiai kilusią iš Žemaitijos) ir nuo 1858 iki 1875 m. su ja sulaukė bene vienuolikos vaikų. Iš jų tik sūnūs Cezaris Liudvikas Ignotas (1861-1898) ir Juozapas Vincentas (1875-1902) bei dukterys Evelina (1859-?), Paulina (1862-?) ir Marija Juzefa (1870-?) išgyveno iki pilnametystės. Kiti vienas po kito vaikystėje gulė Kavarsko kapinėse: 4 metų Darja (1858-1862), 6 metų Juozapas Jonas Inocentas (1863-1869), 6 metų Ona (1872-1878), 10 metų Erazmas Pranciškus (1868-1878), taip pat ketverių Jonas (1866-1870), pusmetinis Tadas... J. Butleris savo amžių tikriausiai nugyveno Repšėnuose, kur buvo paskutinis iš Butlerių, valdęs šį giminės dvarą. 1853 m. sudarytame Kauno gubernijos dvarų savininkų sąraše J. Butleris minimas kaip dviejų dvarų – Rapšėnų (Repšėnų) ir Plaštokų (Plaštakos) savininkas, abiejuose dvaruose turėjęs po 86 baudžiauninkus, o Repšėnuose dar ir du laisvuosius valstiečius. Repšėnuose jam priklausė 640 dešimtinių ariamos žemės, 223 dešimtinės nedirbamos žemės ir 524 dešimtinės miško, o Plaštakoje buvo 334 dešimtinės jam priklausiusių arimų, 66 dešimtinės niekam tikusios žemės ir 52 dešimtinės miško. Per 1863 m. sukilimą J. Butleris rėmė sukilėlius, už tai nuo 1865 m. kovo 23 d. iki senatvės carinės Rusijos slaptosios policijos buvo stebimas. 1892-1894 m. jis buvo naujos Traupio bažnyčios statybos komiteto narys.Miręs 1899 m. balandžio 10 d., jis paliko savo žemiškuosius turtus žmonai, tuo metu dar netekėjusiai dukteriai Marijai Juzefai bei paskutiniajam tuo metu dar likusiam gyvam sūnui Juozapui Vincentui ir buvo palaidotas Kavarsko kapinėse.Jo atminimui artimieji iškart pastatė akmeninį paminklą su kryžiumi ir vainiku apjuostu portretu (atvaizdo vietoje XXI a. pradžioje tik skylė akmenyje belikusi). Vien įrašas akmenyje iki šiol liudija, kad Jonas Butleris buvo paskutinio Ukmergės pakamario Vincento sūnus, teisingas dvaro valdytojas, geras vyras ir tėvas. Jo antkapinio paminklo šone buvo iškalti ir visi septyni anksčiau mirusių („Pralenkusių tėvą pakeliui į kapą“, kaip liudija įrašas lenkų kalba) jo vaikų vardai – matyt, tėvas prie jų ir buvo palaidotas.