count Vincent John August Buttler

Trečioji karta Šiai kartai priklauso septyni šiuo metu žinomi tiesioginiai Ernesto Aleksandro palikuonys. Penki A. Butlerio sūnūs XVIII a. antrojoje pusėje paveldėjo tėvoniją Labeikius ir ją dalijosi, tačiau Antanas ir Ignotas savo dalies atsisakė, ją atiduodami Baltramiejui ir Mataušui, o Mykolas išėjo į kunigus. 1779 m. Labeikiuose liko vienas Mataušas, kai Baltramiejus jam pardavė ir savo dalį.

  Antanas BUTLERIS , vedęs Aną Tomaševič (Tomaševičiūtę), įsikūrė Plaštakos kaime (dabar Anykščių r.) ir 1772 m. vasario 8 d.  sulaukė sūnaus Ignoto Mataušo. Deja, ši giminės šaka vėliau nutrūko, nes apie jos palikuonis žinių nėra. Ignotas BUTLERIS su žmona Elžbieta Kurševska (kitų šaltinių duomenimis – Petrulevičiūte) užaugino du sūnus dvynius Juozapą Justiną ir Augustą Joną Vincentą, gimusius 1771 m. rugpjūčio 29 d. Po savo tėvo mirties I.Butleris Lenkijos karaliaus Augusto III 1762 m. gruodžio 24 d. buvo paskirtas į tas pačias Ukmergės kardinin- ko pareigas. 1766 m. balandžio 23 d. iš Ukmergės maršalkos Severino Siesickio jis įsigijo Repšėnų dvarą, kurį Butleriai paskui valdė pusantro šimtmečio, iki XX a. pradžios.

  Palikuonių nesulaukęs Baltramiejus BUTLERIS mirė iki 1805 m.

  Mataušas BUTLERIS , likęs gyventi tėvonijoje Labeikiuose, 1788 m. buvo paskirtas Ukmergės rotmistru. Su žmona Ana Žakievič (Žakevičiūte) jis užaugino šešis sūnus: Andrių Joną, Vincentą Jokūbą, Mykolą Antaną, Anuprą, Leoną ir Ignotą. M.Butleris mirė apie 1815 m. ir paliko Labeikius savo sūnums.

          Ketvirtoji karta Tai paskutinioji šios Butlerių giminės karta, gimusi dar Abiejų Tautų Respublikoje iki jos padalijimo. Joje žinoma 12 asmenų.

   Ignoto Butlerio sūnus iš dvynių Juozapas Justinas BUTLERIS (1771-1831) mirė bevaikis, nugyvenęs šešias dešimtis metų. 

    Antrasis iš dvynių, Augustas Jonas Vincentas BUTLERIS (1771-1843) , labiau žinomas tiesiog kaip Vincentas Butleris, sukūręs šeimą su Malgožata Bilevič (Bilevičiūte, ?-1861), kilminga bajorų šeimos (herbas „Mogila“) dukra, sulaukė trylikos vaikų, iš kurių aštuoni paliko iki šiol žinomų pėdsakų giminės istorijoje. V. Butleris buvo šiai giminei priklausiusio Repšėnų dvaro, jo tėvo įsigyto dar 1766 m., valdytojas, taip pat jam priklausė valdos Leliūnuose (Utenos r.), Plaštakoje (Anykščių r.) ir kitur – iš viso apie 4 tūkst. hektarų žemės su valstiečiais. Giminėje jis buvo pagarsėjęs kaip paskutinis Ukmergės pakamaris – Abiejų Tautų Respublikos valdininkas, neturtingųjų teisėjas, tikriausiai netekęs šių pareigų po to, kai Ukmergė kartu su visa Lietuva po 1795 m. tapo Rusijos imperijos dalimi.  V. Butleris mirė 1843 m. Jis yra pirmasis iš Butlerių, atpažįstamas iš veido, – išliko vienas jo senatvės portretas.