Johann Shemet

Jono Merkelaičio Šemetos vardas fiksuojamas 1570–1603 m. aktuose. 1585–1603 m. jis buvo Batakių seniūnas. 1598 m. vadinamas Volkovysko žemės teisėju. K. Niesieckis rašė, jog Jonas Merkelaitis buvo lietuvių ponų pasiuntiniu pas naujai išrinktą Respublikos valdovą Žygimantą Vazą. Iš dviejų santuokų su Magdalena Zbaražskaite bei Elžbieta Branickaite turėjo keturis vaikus: Vaclovą, Stanislovą, Elžbietą ir Kristiną. (pridėtinas šaltinis)

Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, IV genealoginė lentelė. Duktė Kristina jau 1595 m. buvo ištekėjusi už Jono Daumanto Siesickio (ОДВЦА, т. 4, с. 31, № 241). 1603 m. tėvas paskyrė valdų sūnums: Jaunodavą užrašė Vaclovui, Verpėnus – Stanislovui. Tuo metu Verpėnai buvo įkeisti Petro Fursos našlei Elžbietai Orvydaitei. Įdomu, kad 1607 m. pradžioje ji buvo ištekėjusi už Stanislovo Šemetos. VUB RS, f. 7 – ŽPTK, nr. 1/14453, l. 245, 246, 255, 345. Jei tikėtume Šemetų „Reliacijos“ autoriaus Mikalojaus Kazimiero Šemetos pateikta savo kilmės versija, šį poetą tektų kildinti būtent iš Jono Merkelaičio sūnų, kurių motina buvo kunigaikštytė Magdalena Zbaražskaitė, o prosenelė – Ona Kęsgailaitė.