Malcher Shemet

• **

Mikalojus, vedęs įtakingo Žemaitijos pono Kontauto dukterį, gavo valdyti Šaukėnų dvarą. Jo sūnus Stanislovas (minimas nuo 1499, m. prieš 1524) vedė Mikalojaus Kęsgailos dukterį Oną. Šio sūnūs Merkelis (minimas nuo 1524, m. 1570) ir Stanislovas (m. 1590) t. p. paveldėjo dalį Kęsgailų šeimos turtų. Abu broliai iškilo dėl giminystės ryšių su Žemaitijos seniūnu (nuo 1545) Jeronimu Chodkevičiumi: jis vedė jų pusseserę, Mikalojaus sūnaus Jono dukterį Oną. (...) Merkelis 1548 tapo Žemaitijos paseniūniu – J. Chodkevičiaus pavaduotoju, 1548–49 buvo Palangos, 1548–51 Tendžiogalos, 1550–70 Beržėnų tijūnas, nuo 1566 paskirtas (pirmasis) Žemaitijos kaštelionu. Šemetos Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje https://www.vle.lt/straipsnis/semetos/

Melchioras Stanislovas Šemeta vikipedijoje - https://lt.wikipedia.org/wiki/Melchioras_Stanislovas_%C5%A0emeta Melcioras Stanislovas Šemeta - Stanislovo Šemetos ir Onos Kęsgailaitės sūnus. Pirmoji žmona buvo Elžbieta Hlebavičiūtė, Vilniaus vaivados Jono Hlebavičiaus duktė. Su ja turėjo sūnų Vilkmergės pakamarį Melchiorą Šemetą. Su antrąja žmona Bogumila Pritulisaite turėjo sūnus Smolensko kaštelioną, Vilniaus pakamarį Vaclovą Šemetą, Batocko seniūną Joną Šemetą ir dukterį Kristiną, kuri ištekėjo už Vaitiekaus Bilevičiaus.

Šaltiniai: L: S. Viskantaitė Saviščevienė Šemetų genealogija XV–XVI a. / Lietuvos istorijos studijos 2004 t. 14.

Tokios pat nuomonės laikėsi ir K. Jablonskis. Žr.: LMAB RS, f. 256, nr. 1028. Iš šių tyrinėtojų konteksto kiek „iškrinta“ Stasio Ylos samprotavimai apie Šemetų giminę. Istoriko teigimu, Merkelis Šemeta (neaišku, kuris) buvo plačios giminės atstovas. Jos lizdas – Šemetavo (Šėmetavo) dvaras, vėliau ir miestelis Šemetas (Šėmetas), Svėrių (Svierių / Svyrių) parapijoje, apie 40 km į pietus nuo Švenčionių. Artimiausi Šemetų kaimynai buvo kunigaikščiai Svyriai, su kuriais Šemetos buvo ir susigiminiavę. Iš tiesų LM yra užfiksuota, jog XVI a. viduryje Martynas ir Jonas Jurgaičiai Šemetos buvo vedę seseris kunigaikštytes Sofiją ir Barborą Svyrytes. Žr.: Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 53. Tiesa, S. Yla bando įtikinti, jog Sofijos Svyrytės vardas buvęs Miroslava. Žr.: Yla S. Šiluva žemaičių istorijoje. Boston, 1970 (toliau – Yla S. Šiluva), p. 77.

Merkelis Stanislovaitis Šemeta šaltiniuose minimas 1524–1570 m.74 Jis buvo vedęs du kartus. Pirmąja jo žmona tapo Elžbieta Jonaitė Hlebavičiūtė. Beje, vienas iš šių vedybų motyvų galėjo būti ir Šemetų siekis atgauti dalį Kantauto valdų, kurias E. Hlebavičiūtė paveldėjo kaip motiniją75. Su E. Hlebavičiūte M. Šemeta susilaukė sūnaus Merkelio. Antrąja žmona tapo Bogumila Adomaitė Pritulisaitė76. Su ja Merkelis Stanislovaitis susilaukė trijų vaikų: Vaclovo, Jono ir Kristinos. Istoriografijoje niekur neužfiksuotas 1570 m. lapkričio 1 d. Merkelio Šemetos testamentas, saugomas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje, atskleidė, jog Merkelis turėjo dar vieną dukterį, vardu Olžuchna (?), kurios motinos vardo mums nustatyti nepavyko. (pridėtinas šaltinis)

Merkelis Stanislovaitis yra pirmasis asmuo iš Šemetų giminės, apie kurio visuomeninę karjerą galime kalbėti remdamiesi jo turėtų pareigybių nominacijomis. 1528 m. jis kartu su broliu Stanislovu minimas „antrajame LDK ponų sąraše“79. Dar nepaveldėję Kęsgailų turto abu broliai apie svarbiausius valstybės nutarimus (kariuomenės šaukimą, sidabrinės rinkimą ir pan.) buvo supažindinami iš valdovo kanceliarijos siunčiamais asmeniniais raštais. (pridėtinas šaltinis).

Melchioras Stanislovas Šemeta (? – 1570) – LDK valstybinis veikėjas. Buvo Žemaitijos paseniūniu, Rietavo tijūnu nuo 1548 m., nuo 1550 m. Beržansko, nuo 1560 m. Dinaburgo seniūnu, nuo 1566 m. Žemaitijos kaštelionu.Stanislovo Šemetos ir Onos Kęsgailaitės sūnus. Buvo vedęs Elžbietą Hlebavičiūtę, Vilniaus vaivados Jono Hlebavičiaus dukterį. Turėjo sūnų – Smolensko kaštelioną, Vilniaus pakamarį Vaclovą Šemetą ir Batocko seniūną Joną Šemetą. Duktė Kristina ištekėjo už Vaitiekaus Bilevičiaus. Lieratūra: Шэметы // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч / Рэдкал.: Г.П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З.Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2006. – 792 с.: іл. С. 766. ISBN 985-11-0315-2, ISBN 985-11-0378-0 (т. 2)

Glinka J. Ród Klausucia, cz. II, s. 50, 51; Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 51;

Мальхер Станиславович Шемета (?-1570), подстароста жамойский, тиун рейтарский с 1548, староста динанбургский в 1560, каштелян жамойский с 1566.

4. Мельхіор Станіславович (? – 1570?) ……………………………….…… 3 Згадується у 1528 р. У 1547 р. разом з братом Станіславом і тіткою Барбарою Завишанською судилися за спадок Станіслава Кезгайла5. У 1548 р. староста Ретовський, у 1550 р. тіун Бершанський, у 1566 р. каштелян Жмудський6.

Каштелян Жмудський. З часів короля Сигізмунда ІІ Августа був послом від литовських станів при об’єднанні Литви і Польщі як свідчить Конституція 1564 р. 1.

ДАДО. – Ф. 199. Фамільний фонд Шеміотів. – Оп. 1. – Спр. 5. – Арк. 6 зв.

Там само.

Там само.

Вялікае княства Літоўскае. Энцыклапедыя ў 2 т.. 2-е выданне. К-Я. – Мінск, 2007. – Т. 2.– С. 81.

С. 81.

Кезгайло Станіслав Янович (1451-1527) – державний і військовий діяч Великого князівства Литовського, староста Жмудський (1486-1527), каштелян Трокський (1499-1522) і Віленський (1522-1527), великий гетьман литовський (1501-1503).

Boniecki A. Herbarz polski... – S. 345.

У 1569 р. призначений для корегування Литовського статуту2.

Дружина: Ельжбета Діти: Вацлав, Мельхіор, Іван, Христина