Knight John Surwillo

Kaip vertėjas Tomas vyko į Trakus sudaryti taikos sutarties su Jogaila, ir Kęstučiu (1379 m. rugsėjo 29 d.), o vėliau ir į Vilnių derėtis „dėl slaptų dalykų“. 1385 m. į metraštininkų akiratį pateko ir Jonas Survila. Antai Johanas Posilgė nurodė, kad jis kartu su Tomu, gimimo būdami lietuviai ir gerai pažinodami kraštą (Rumšiškių apylinkes), išgelbėjo tarp Nemuno ir Neries užblokuotą Ordino kariuomenę, parodę kryžiuočiams brastą per Nemuną. Šių įvykių kontekste Johanas Posilgė pateikė labai vertingą informaciją - Tomą ir Joną Survilas jis pavadino broliais.

Kadangi broliai vargu ar galėjo būti bendravardžiai, „Survila“ turėjo būti Tomo ir Jono tėvavardis, virtęs pavarde. Kitaip tariant, jiedu tikriausiai buvo 1365 m. į Prūsiją pabėgusio Survilos sūnūs.

Šią prielaidą patvirtina ir kitas dokumentas. 1411 m. Jogaila laiške Ordino magistrui Henrikui Plauenui prašė neatimti iš Jono Survilos jo valdomų dvarų, patikindamas, kad šis neišdavė kryžiuočių per 1410-1411 m. karą, ir apeliuodamas - šiuo atveju mums tai ir yra svarbiausia - į Jono Survilos tėvo nuopelnus Ordinui: „exigunt enim patris ipsius merita, quibus vobis et ordine vestro complacuit“ - pakanka jo tėvo nuopelnų, kuriais jums ir jūsų Ordinui įtiko. Ši Jogailos pastaba leidžia manyti, kad dvarus iš Ordino buvo gavęs būtent Jono Survilos tėvas, o jis tapatintinas su 1365 m. į Prūsiją pabėgusiu Survila vyresniuoju - Butauto broliu. Be to, pats faktas, kad Jogaila ėmėsi ginti jam niekuo nenusipelniusio Jono Survilos interesus, irgi skatina manyti, kad šis asmuo buvo jo kraujo giminaitis.

Source: Inga Baranauskienė ("Kultūros barai" Nr.4) 2008-04-24 00:00

Žemaitis, minimas William Urban knygoje "The last years of the Teutonic Knights. Lithuania, Poland and the Teutonic Order".