Juozas Kerpauskas

Valdė iš tėvo paveldėtą didžiulį 80 ha ūkį. Buvo aktyvus visuomenininkas, didelis savo krašto ir Lietuvos patriotas. Vienas iš Žemaičių Kalvarijos kredito unijos arba „Izidoriaus Valančiausko bankelio“ steigėjas ir valdybos narys. Nacių laikais savo ūkyje išslapstė bene 16 Telšių žydų, kurių atminimui jo sodybvietėje stovi 16 akmenų. O didžiausiąją šeimos tragediją – rūsčiąją Sibiro tremtį sodybvietėje primena kiekvienam šeimos nariui tremtiniui pastatytas stulpas. Tai atlikta įsiklausius Konstantino Bružo, praeityje netolimo kaimyno, vėliau lagerininko ir žinomo „savaiminio“ mokslininko. (Steponas Meškauskas)[ ]Vokiečių okupacijos metais stebint masinį žydų tautybės žmonių žudymą neatlaikė mano tėvo, humanisto, širdis. Vieną vasaros naktį keliais vežimais aplinkiniais keliais ir keleliais parsigabeno jis 16 žydų į Šarnelę ir apgyvendino mūsų didelio namo pastogės kambaryje. Taip prasidėjo kovos už daugelio žmonių gyvybę drama, trukusi trejus su puse metų, pilna rūpesčių, sukrėtimų, išgąsčių ir atoslūgiu. Už visa tai, karui praėjus, grįžę bolševikai“ atsidėkojo“ visos mūsų šeimos tremtimi į Sibirą. Tik vėl atkūrus Lietuvos valstybę, tėvelis, jau po mirties, buvo apdovanotas ordinu „Žūvančiųjų gelbėjimo Kryžius“. (dr. Aleksandras Kerpauskas) [ ] Kerpauskas Juozas, Augustino, g. 1889, gyv. Šarnelės k., Plungės r., valst. Tremtis – 1949 04 20 Griševas, Čeremchovo r., Irkutsko sr. – Čeremchovas, Irkutsko sr.; paleistas 1956 11 01, 1957 grįžo į Lietuvą, 1978 mirė. KIT TB (LGG, t. 4, A-M)