Matthaus Pratorius

Matthäus Prätorius versuchte sein ganzes Leben lang, für die wissenschaftliche und aufgeklärte Welt die Geschichte, Kultur und das Schicksal des Preußenlandes zu rekonstruieren und ihr die frühe Vergangenheit eines
Landes vorzustellen, das zwischen den beiden entferntesten Punkten seines Lebens lag: Memel und Weyherstadt (Weyhersfrey, Neustadt, poln. Wejherowo).
’Werk Deliciae Prussicae. oder Preussische Schaubühne war sein Lebenswerk,
https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~1999~1367...

Da Matthäus Praetorius nach der Berechnung Krauses”*® zwischen 1631 und 1636, und zwar in Memel geboren ist, müßte seine Mutter, eine Tochter Bretkes, in der Zeit als Gattin des deutschen Diakons Christoph Praetorius in Memel gelebt haben.

(Seite 141)

GYVENIMAS

TV laida apie jį: https://youtu.be/kDkp4bG-eIA?si=0q27GPL6ZAP6d7sJ

NUOPELNAI

Prūsijos ir Mažosios Lietuvos etnografas, istorikas, tautosakininkas, vertėjas. Evangelikų liuteronų kunigas. 1650 m. ir 1655–1657 m. studijavo Karaliaučiaus, 1657–1660 m. – Rostoko universitete. 1661–1664 m. Klaipėdos lietuvių bažnyčios klebono adjunktas, 1664–1684 m. Nybudžių lietuviškos parapijos evangelikų liuteronų kunigas. Čia rinko etnografinę medžiagą apie lietuvininkų (Prūsijos lietuviai) liaudies kultūrą. Subūrė Senovės tyrinėtojų ir mėgėjų būrelį. 1684 m. Olyvos vienuolyne (prie Gdansko) perėjo į katalikybę, 1685 m. oficialiai atsisakė kunigo pareigų Nybudžiuose ir atsidėjo moksliniam darbui. Rašė daugiausia vokiečių kalba.

M. Pretorijaus svarbiausias veikalas – 2 tomų enciklopedinio pobūdžio rankraštis „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“ (Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubühne; baigtas rašyti 1690 m., su vėlesniais prierašais). Rašydamas rėmėsi kronikomis, savo surinkta medžiaga. Veikale nagrinėjama prūsų kilmė, jų genčių vardai, teritorija, pateikta daug unikalios etnografinės, tautosakinės medžiagos, rašoma apie prūsų paprotinę ir rašytinę teisę, XIII a. Vokiečių ordino karus su prūsais, Prūsijos politinę istoriją iki 1698 m., karybą, bažnyčių istoriją, valstybinę santvarką; didelę vertę turi M. Pretorijaus surinkti Mažosios Lietuvos kaimiečių lietuvininkų pasakojimai, lietuvių kalbos žodžiai.

Kiti veikalai: „Karalių skydas“ (Scutum Regium, 1685), „Taikos trimitas“ (Tuba pacis, 1685), „Gotų pasaulis“ (Orbis Gothicus, 1686), „Gotų Marsas“ (Mars goticus, 1691), „Žinios apie lietuvių būdą, prigimtį ir gyvenimą“ (1724). Parengė vokiečių ir lietuvių kalbų žodyną (1690). Vertė į lietuvių kalbą giesmes, lietuviškai rašė eilėraščius.

Šaltinis: https://www.limis.lt/personalities/275159407

DISKUSIJOS DĖL MOTINOS

Nėra iki galo aišku, kodėl jo motina Barbora Bretkūnaitė Vilkienė, kuri buvo ištekėjusi už Stepono Vilko, susilaukė sūnaus su Kristupu Pretorijum. Pasak V. Falkenhahn, jo mama "turėjo būri susidėjusi" ar gyveno kaip K. Pretorijaus žmona.

Šį klausimą nagrinėja Grasilda Blažienė straipsnyje "Dar viena Jono Bretkūno duktė?", kuris paskelbtas leidinyje "Mažoji Lietuva: paribio kultūros tyrimai"(2012). Pasak jos, greičiausiai Matas Pretorijus yra ne Barboros Bretkūnaitės sūnus, o anūkas. Tai patvirtina ir jos mirties metai, tuo tarpu, kai M. Pretorijaus gimimo laikotarpis laikomas tarp 1631 ir 1635, bet ne vėliau nei 1636 m. Vadinasi, jo mama jau buvo ne mažiau nei 30 m. mirusi.

Tad greičiausiai jis buvo ne Barboros Bretkūnaitės sūnus, jis greičiausiai buvo jos anūkas. O Kristupas Pretorijus buvo ne jos byras, o jos sūnus. Tai paaiškintų neatitikimą tarp jos mirties ir "sūnaus" gimimo metų. Tuomet Jonas Bretkūnas jam būtų prosenelis, o ne senelis, tiesiog jo raštuose buvo malonybiškai seneliu pavadintas.

Taip pat gali būti, kad Barbora Bretkūnaitė Vilkienė turėjo dukrą, kuri ištekėjo už Kristupo Pretorijaus ir susilaukė Mato Pretorijaus, kuris tęsė prosenelio darbus. Tačiau išlikusiuose istoriniuose dokumentuose minimi tik 4 sūnūs ar posūniai, dukros nėra minimos. Tad ši mano nuomonė yra grįsta tik interpretacija, o ne istoriais faktais. Tačiau ši interpretacija paaiškintų ir naujos pavardės atsiradimą šioje garsioje giminėje. Ir nereiktų ieškoti interpretacijų apie taip, kaip už Vilko ištekėjusi Bretkūnaitė kažkodėl susilaukė Pretorijaus vaiko. Ši teorija yra galima ir todėl, kad anksčiau moterų vardai, lyginant su vyrų, apskritai buvo retai minimi. (VČK past.)