Merkelis Šemeta h. Gulbė

Mikalojus, vedęs įtakingo Žemaitijos pono Kontauto dukterį, gavo valdyti Šaukėnų dvarą. Jo sūnus Stanislovas (minimas nuo 1499, m. prieš 1524) vedė Mikalojaus Kęsgailos dukterį Oną. Šio sūnūs Merkelis (minimas nuo 1524, m. 1570) ir Stanislovas (m. 1590) t. p. paveldėjo dalį Kęsgailų šeimos turtų. Abu broliai iškilo dėl giminystės ryšių su Žemaitijos seniūnu (nuo 1545) Jeronimu Chodkevičiumi: jis vedė jų pusseserę, Mikalojaus sūnaus Jono dukterį Oną. (...) Merkelis 1548 tapo Žemaitijos paseniūniu – J. Chodkevičiaus pavaduotoju, 1548–49 buvo Palangos, 1548–51 Tendžiogalos, 1550–70 Beržėnų tijūnas, nuo 1566 paskirtas (pirmasis) Žemaitijos kaštelionu. (...) Merkelio ir Vilniaus vaivados Jono Hlebavičiaus dukters Elžbietos sūnūs Merkelis 1600–16 buvo Vilniaus, Vaclovas (m. 1600) 1582–86 – Žemaitijos pakamaris, 1588–97 – Polocko ir 1597–1600 – Smolensko kaštelionas, Jonas 1585–1603 – Batakių seniūnas. Šemetos Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje https://www.vle.lt/straipsnis/semetos/

Pirmojo Merkelio Šemetos sūnaus Merkelio vardas aktuose aptinkamas 1579–1616 m. Merkelis gimė iš pirmosios tėvo santuokos su Elžbieta Hlebavičiūte. Nuo 1584 m. šaltiniuose tituluojamas Ukmergės ir Vilniaus pakamariu. Kaspero Niesieckio teigimu, Merkelis buvo Vilniaus bei Dirvėnų tijūnas ir 1589 m. pasiuntinys į Lenkijos ir Lietuvos valstybės seimą. Na, o 1590 m. jis ėjo valstybės iždo teisėjo pareigas. Vedęs buvo tris kartus: Karšuvos tijūnaitę Oną Borovskaitę, Sofiją Holovčinskaitę, kuri tapo antrąja Merkelio gyvenimo palydove, o paskutinė – trečioji žmona – buvo Barbora Oginskaitė, kuri gyveno iki 1651 m. Iš šių trijų vedybų Merkelis susilaukė dešimties vaikų: Ievos, Aleksandro Jaroslavo, Bagdono, Lukošiaus, Stanislovo, Gabrieliaus, Aleksandros, Apolonijos, Rachelės ir Onos. 1579 m. sausio 17 d. mainų aktas tarp Merkelio Merkelaičio Šemetos ir Martyno Radiminskio dėl Rekyvos dvaro žr.: ОДВЦА, т. 1, с. 65, № 61; Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 52.; Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 52; LMAB RS, f. 12 – Kauno universiteto bibliotekos varia, Nr. 4151, 4152.; Niesiecki K. Herbarz polski, t. 8, Lipsk, 1841 (toliau – Niesiecki K. Herbarz), s. 618, 619.; Korolko M. St. Samuel Szemiot. Sumariusz wierszów. Warszawa, 1981, s. 8; Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUB RS), f. 7 Upytės žemės aktai, Nr. 36; 1595 m. (ОДВЦА, т. 4, с. 136, № 204, 205); Ulčinaitė E., Jovaišas A. Lietuvių literatūros istorija. XIII–XVIII amžius. Vilnius, 2003, p. 314; Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, IV genealoginė lentelė.http://www.lis.if.vu.lt/indexce07.html?lang=LT&id=archyvas&TomasID=...

http://www.uk.x-pdf.ru/5istoriya/2302226-38-ukraina-polscha-kriz-pr...

Мельхіор Мельхіорович (? – ?) ………………………………………..…. 4 Дідич на Єльні, підкоморій8 Вількомирський. 13.10.1616 р. поділив маєтності між дітьми від княжни Головчинської і Огінської10. Дружина: 1) княжна Ганна Боровська. 2) Головчинська, княжна Діти: Ярослав 3) Варвара, донька князя Марцина-Богдана Мацея Огінського підкоморія Трокського12. Діти: Лука, Гавриїл, Богдан, Станіслав, Аполонія (need source).

Polski Słownik Biograficzny t. 48 s. 150 SZEMIOT Malcher (zm. 1616 lub 1617) podkomorzy wileński, działacz protestancki