NN Plikis H. Ruškaičiai

1219 m. pasirašytoje Lietuvos - Voluinės sutartyje minima Plikienė, kuri yra pirmoji rašto šaltiniuose paminėta lietuvė moteris. Lietuvos–Voluinės sutartis – pirmasis žinomas besikuriančios Lietuvos valstybės diplomatinis aktas ir svarbus istorinis šaltinis. Ji kartu su kitais Lietuvos didikais atstovavo Ruškaičių giminę.

RUŠKAIČIAI

13 a. pirmos pusės Upytės žemės kunigaikščių giminė. Paminėta Ipatijaus metraštyje (seniausias išlikęs 12 a. pabaigos–13 a. Pietų Rusios metraštis), kai gyvavo Lietuvių žemių konfederacija ir iš jos susidarė Lietuvos valstybė. Metraštyje tarp 1219 sudariusių Lietuvos–Voluinės sutartį penkių lietuvių kunigaikščių grupių Ruškaičiai paminėti trečioje vietoje (po 5 vyriausiųjų ir žemaičių kunigaikščių): Kintibutas, Vembutas, Butautas, Vyžeitis, Velžys, Kitenis ir Plikienė. Ruškaičiai (ar bent žymesni jų) pripažino suvienijusio Lietuvą didžiojo kunigaikščio Mindaugo valdžią ir rėmė jį per 1248–52 vidaus karą. 1243 ar 1244 Vaišna (Aišvnas; Vaišna Ruškaitis) ir 1255 Sirvydas Ruškaičiai, kaip Mindaugo karvedžiai, žygiavo į Voluinę. Iš kunigaikščio Vembuto vardo kilę vietovardžiai aplink Tauragę, Kaltinėnus, Šaukėnus; veikiausiai 13 a. 6 ar 7 dešimtmetyje jis buvo vietininkas žemaičių žemėse (atitinkamai iš Mindaugo seserėno Lengvenio vardo ten kilę vietovardžiai, 1263 Žemaitijoje paminėtas Mindaugo kitas seserėnas Treniota).

VAIKAI

Manoma, kad mirus vyrui Pilkiui jo našlė sudarant sutartį atstovavo savo mažamečius sūnus (-ų), kurie užaugę turėjo būti įtakingi žmonės ir buvo paminėta kaip jų vardu vykdantis įgaliojimus suaugęs asmuo. Todėl manoma, kad jis turėjo turėti bent vieną sūnų.