Pranas Dailidė

Lrytas: Antanas Sniečkus mitai ir tikrovė

Kitą A. Sniečkaus pusbrolį, Ketvirtojo Lietuvos Respublikos Seimo narį, ūkininką Praną Dailidę sovietinis saugumas pradėjo sekti 1940 m. rudenį. „Dabar reikia gerti ir valgyti, – jo žodžius pranešime citavo agentas „Šmidt“, – kadangi atvažiavo apiplyšusi ir alkana Raudonoji armija, kuri viską atims.“ 1941 m. birželio 14 d. nuolat skleidęs „kontrrevoliucinę agitaciją“ P. Dailidė buvo suimtas, o prasidėjus karo veiksmams tarp Vokietijos ir SSRS, išsiųstas į Krasnojarsko pataisos darbų lagerį. Antrojo pasaulinio karo įkarštyje vykęs baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo trumpas ir itin griežtas – SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kraslago operatyvinio-čekistinio skyriaus 1942 m. gegužės 9 d. išvadoje „stambų dvarininką“, „buržuazinės-fašistinės tautininkų partijos“ ir „karinės-fašistinės“ organizacijos „Šaulių sąjunga“ narį, „talkinusį lietuvių buržuazijai kovoje su revoliuciškai nusiteikusiomis darbininkų masėmis“ nutarta sušaudyti. Vėliau bausmė buvo sušvelninta ir „už priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“ P. Dailidė nubaustas 10 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Penkerius metus iškentęs GULAG’o pragarą, 1948 m. liepos 2 d. jis mirė Krasnojarsko „atskiro lagerio punkto Nr. 6“ ligoninėje, oficiali mirties priežastis – kepenų vėžys. „Socialiai pavojingo elemento“ Prano Dailidės šeimos nariai – žmona Marija, sūnūs Algimantas ir Kęstutis 1941 m. birželio 14 d. ištremti į Staro Baradinsko rajoną Altajaus krašte. Neištremta liko P. Dailidės motina, A. Sniečkaus teta Agota Dailidienė, kadangi trėmimo metu gulėjo Kauno ligoninėje. Iš tremties P. Dailidės šeimos nariai buvo paleisti 1958 m. vasarą, o Lietuvos SSR jiems buvo leista apsigyventi tik 1960 m. gegužės mėnesį.