Stanislaw Ostyk-Narbutt h. Trąby

Jauniausias T. Narbuto sūnus Stanislovas, anot U. Rulio, gimė 1853 m. Šiauruose. Būdamas vaikas, sukilime dalyvavo kaip būrio žvalgas. Padedant tėvo draugams, nes tėvas mirė, o motina buvo ištremta, 1871 m jis Vilniuje baigė gimnaziją, o 1879 m Karališkąjį Bavarijos universitetą Miunchene ir gavo gydytojo (chirurgo ir akušerio) diplomą. Pradėjo dirbti Kauno gubernijos Breslaujos mieste, kuriame nuo seno gyveno daug lietuvių. Carinė valdžia nepripažino užsienyje gautų diplomų, todėl S. Narbutui dar teko 1891 m baigti ir Tartu universitetą. Už darbštumą, širdingumą, didelį profesionalumą S. Narbutas dar gyvas būdamas tapo legendine asmenybe. Breslaujoje jis organizavo pirmąją gaisrininkų draugovę, savišalpos kasą, teatro trupę, kurioje ir pats vaidino, su draugais leido laikraščius „Braslavec“, vėliau – „Duch Braslauca“. 1926 m. susirgęs plaučių uždegimu S. Narbutas mirė. Jį palaidojo Pilies kalne, ant kapo pastatė net 12 metrų aukščio stelą. 2008 m. šalia dabartinės Breslaujos rajono ligoninės buvo pastatytas bronzinis S. Narbuto biustas.

„1901 m. S. Narbutas vedė, susilaukė keturių vaikų – rašo U. Rulis. – Reiktų pabrėžti, kad savojo garsaus tėvo, senelio ir prosenelio gydytojišką veiklą sėkmingai tęsė jo sūnus Stanislovas, anūkės Janina ir Marija, proanūkis Ričardas.“ (http://www.voruta.lt/knyga-apie-garsia-istoriko-teodoro-narbuto-seima/)