kun. Mykolas Marijonas Petkevičius

http://www.marijosradijas.lt/transliacijos/238535-2022-12-14-17-20-...

Krikštytas Bagaslaviškio RKB 1920 sausio 15 d, krikštijo kun. klebonas Petras Bertulis , krikštatėviai Mykolas Paplauskas ir Marijona Brasiūnaitė, Romualdas Brasiūnas ir Honorata Petkevičiūtė.

Petkevičius Mykolas Marijonas (1920 m. sausio 2 d. Vaiškūnų k., Gelvonų valsč., Ukmergės apskr. – 1987 m. birželio 23 d. Širvintose, palaidotas Bagaslaviškio bažnyčios šventoriuje) - kunigas, Kaišiadorų katedros vikaras, Kaišiadorių gimnazijos kapelionas, politinis kalinys.

Širvintose baigė 4 klases, o 1938 m. – Ukmergės gimnaziją. 1941-1943 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1942 m. įšventintas kunigu. 1943 m. vasarą paskiriamas vikarauti į Jiezną, netrukus – į Kaišiadorų katedrą. Įgyja didelį jaunimo autoritetą. 1944 m. rudenį Kaišiadorių gimnazijoje iš 5-6 klasių mokinių suorganizavo ateitininkų būrelį, kuriam priklausė iki 15 mokinių. Tikslas – jaunimo auklėjimas katalikiškoje dvasioje. būrelis veikė iki 1945 m. gegužės. Taip pat jie palaikė ryšius su Didžiosios Kovos apygardos partizanais. Šie ryšiai buvo išaiškinti (sankcija areštui išduota 1945 m. gruodžio 21 d.), todėl kunigui pasidarė pavojinga likti Kaišiadoryse. Jis gyveno nelegaliai. Paskiriamas į Vidiškių parapiją, kurioje išbuvo vos mėnesį. Nuo 1945 m. pabaigos iki 1946 m. liepos buvo Punios vikaru. 1946 m. vasarą buvo išvykęs į partizanų būrio vietą ir palaidojo užmuštą partizaną Valiūną. 1946 m. liepą įgijo fiktyvų pasą ir tapo Pranu Tamošaičiu. Čia jis skaitė ir platino pogrindinį leidinį „Už tėvų Žemę“. 1946 m. perkeltas į Telšių vyskupijos Švėkšnos bažnyčią, o po metų atsiduria Panevėžio vyskupijos Linkuvos parapijoje. Čia saugumo susekamas ir 1948 m. rugpjūčio 10 d. suimamas. Pateikiami visi kaltinimai, išaiškinama suklastoto paso istorija. 1948 m. pabaigoje nuteistas 25 m. lagerio „už dalyvavimą antisovietiniame nacionalistiniame būryje“. 1956 m. bausmė jam buvo sutrumpinta, panaikintas teistumas ir išduotas pasas. Jis galėjo grįžti į Lietuvą, tačiau nuvažiavo pas tėvus į Krasnojarsko sr. Dirbo Mansko statybos valdyboje normuotoju, paskui vyr. buhalteriu. Tuo pat metu dirbo pastoracinį darbą. Kadangi tam neturėjo leidimo, Krasnojarsko sr. teismas 1959 m. nubaudė jį dar 2 metų laisvės atėmimu. Į Lietuvą grįžo 1961 m. Kunigavo Onuškyje, Dusmenyse, Birštone, Stakliškėse. 2002 m. Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla išleido kun. Petkevičiaus eilėraščių, pamokslų, laiškų knygą „Karalius man paliko kelią“.

Atsiminimai apie kunigą M. Petkevičių
Atmintis: tremtinių atsiminimų rinkinys / sudarė M. Marcevičienė. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2003. - P. 166-183 (III. Atsiminimai apie kunigą Marijoną Petkevičių).

Šaltiniai

Lietuvos ypatingasis archyvas. F. K-1. Ap. 58. B. P-17610-Li. Marijono Petkevičiaus baudžiamoji byla. L. 5. Nutarimas dėl baudžiamojo persekiojimo. 1948 m. rugpjūčio 14 d.; L. 15. Pažyma. 1948 m. rugsėjo 17 d.; L. 51. Apklausos protokolas. 1948 m. rugpjūčio 17 d.; L. 197. Išrašas iš Ypatingojo Pasitarimo prie MGB SSRS protokolo Nr. 52. 1948 m. gruodžio 30 d.
Lietuvos ypatingasis archyvas. F. K-1. Ap. 58. B. P-17610-Li. Marijono Petkevičiaus stebėjimo byla. L. 13, 14. Kaltinamoji išvada. 1948 m. lapkričio 19 d.

http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Pet...

Kun. Marijonas PETKEVIČIUS – 1943 m. vyskupo Teofiliaus buvo paskirtas tarnystei Kaišiadorių parapijoje. Apkaltinus ryšiais su partizaniniu judėjimu, 1949 m. buvo suimtas ir įkalintas Vorkutoje. Tai pirmutinis lietuvis kunigas patekęs į Vorkutos anglių kasyklas. Ten, sunkiausiomis sąlygomis, kiek leido galimybės patarnavo tikintiesiems, slapta aukojo šv. Mišias iš razinų pasigaminęs vyną. 1956 m. panaikinus teistumą, negrįžo į Lietuvą. Apsigyveno Krasnojarsko srityje, kur dirbdamas pasaulietinius darbus patarnavo tikintiesiems - tremtiniams sielovadoje. Iš ten savo bičiuliams jis rašė: „Mano dienos aprimo. Reikėjo ištverti nervų karą. Dabar apsiprato su mano egzistavimu. Nepaliauju dirbti ir nemanau apleisti Sibiro ir jo pastoracijos. Čia reikia mums būti – tai per daug aišku! Tai būtų nusikaltimas Kristaus žygiui, krikščionybei. Man atrodo, kad krikščionybėje yra pakankamai heroizmo, ir todėl ji gyva. Mes žinome, ko ir kur išėjome. Ruošiamės Velykoms. Rekolekcijos, išpažintys, eucharistinis gyvenimas... Žodžiu, be poilsio ir nepaisant lazdų“. 1959 m. vėl buvo įkalintas, pastebėjus, kad patarnauja tikintiesiems. Bausmę atliko Taišete, vėl turėdamas galimybę liudyti Evangelijos dvasią. Mirė 1987 m. Lietuvoje. Palaidotas tėviškėje - Bagaslaviškio bažnyčios šventoriuje (Širvintų r.). 2002 m. Kaišiadorių vyskupijos kurija išleido jo kūrybinio palikimo rinktinę „Karalius man paliko kelią“. Rašytinis palikimas saugomas Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyve.

« atgal