Adam Wladislav Zumft

https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3QSQ-G9GQ-XJNN?i=887&ca...
https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3QS7-L9GQ-NQ65?i=578&ca...

https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3QS7-L9GQ-NQ65?i=578&ca...

Kunigas Adomas Cumftas (Адамъ Цумфтъ) buvo paskutinis Cumftų kunigų dinastijos atstovas. Gimė Nemunėlio Radviliškio kunigo Martyno Cumfto šeimoje 1860 m. spalio 2 d. Motina Emilija Mandzelovska buvo kilusi iš Gardino pavieto reformatų kunigų Mandzelovskių giminės, kurių kelios kartos tarnavo reformatų parapijose Lietuvos ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje.

Adomas, kaip ir jo broliai bei kiti to meto mokslo siekiantys reformatai, mokėsi (1873-1881) Sinodo išlaikomoje Slucko gimnazijoje. Vėliau mokėsi tuo metu arčiausiai pasiekiamame Jurjevo (Dorpato, dabar Tartu) imperatoriškajame universitete. Adomas pasirinko tėvo profesiją ir 1881 m. įstojo į teologijos fakultetą. Baigęs 1890m. Jurjevo imperatoriškame universitete teologijos studijas, 1890 m. sausio mėn. 28 d. buvo ordinuotas diakonu, o tų pačių metų Sinodo metu - kunigu ir paskirtas Biržų reformatų bažnyčios antruoju kunigu. 1895 metais mirus tėvui buvo perkeltas į N.Radviliškio parapiją. Priešingai nei jo tėvas, kuris tarnavo daugelyje parapijų - Slucke, Vilniuje, Biržuose, Nem. Radviliškyje, ištarnavo Nem. Radviliškyje 16 metų iki savo mirties 1911 m. lapkričio 13 d.

Kun. Adomas Cumftas už nepriekaištingą dvasinę tarnybą caro valdžios buvo apdovanotas: 1896m. imperatoriaus Aleksandro III atminimo sidabro medaliu, 1901 m. kryžiumi.

Kun.A.Cumftas parašė keletą maldų Dagilio Giesmynui. Bendradarbiavo leidžiant pirmąjį po lietuviškos spaudos atgavimo reformatų laikraštį „Pasiuntinys". Šiame laikraštyje (1912 m. Nr.1) buvo patalpintas išsamus aprašymas apie atsisveikinimą su N. Radviliškio parapijos ištikimuoju ganytoju kun.Adomu Cumftu, mirusiu sekmadienį, per pamaldas, „pasakius griaudenantį pamokslą ir palaiminus susirinkusiuosius. Kunigas suklupo, apalpo, buvo parapijiečių perneštas į kleboniją, bet sąmonės neatgavęs mirė".

Palaidojo kun.A.Cumftą lapkričio 21 d. N.Radviliškio reformatų kapinėse, šalia tėvų. Bažnyčioje ir kapinėse buvo atėjusių atsisveikinti labai daug žmonių. Ir ne tik parapijiečių, kunigų. Kapinėse kalbėjo draugijų, kurių nariu jis buvo, atstovai: ugniagesių, ūkio ratelio. Atsisveikinimo žodį kapinėse pasakė ir tada dar tik teologijos studentas Adomas Šernas. „Pasiuntinys" pažymi, kad ant kapo buvo padėtas nuo draugų - kunigų iš Mintaujos atvežtas gyvų rožių vainikas. Atsisveikinimo pamaldose bažnyčioje lietuviškai kalbėjo kun. Povilas Jakubėnas ir kun. Jonas Šepetys, lenkiškai - kun. Adolfas Neimanas, vokiškai - Mintaujos reformatų kun. Fridrichas Barnelis, latviškai - Biržų liuteronų kun. Deeters. Bažnyčia ir kapinės buvo atitinkamai papuoštos. Iš eglišakių ir žalumynų buvo padaryti garbės vartai, papuošti juodomis su baltais pakraščiais vėliavomis. Pamokslininkai griaudeno parapijiečius, kad jie ir visa lietuvių reformatų visuomenė neteko kunigo, kurio žodis nesiskyrė nuo darbų, žmogaus, kurs Dievo malone buvo apsaugotas nuo šio pasaulio pagundymų, kovotojo už tiesą, išlaikiusio stiprų tikėjimą Dievu ir savo darbu.