Historical records matching Jonas Jablonskis
view all 16
Immediate Family
-
-
daughter -
-
daughter -
daughter -
-
son -
mother -
father -
brother
-
brother
-
sister
About Jonas Jablonskis
Jonas Jablonskis (b. 18 (30) December 1860, Kubilėliai, Šakiai district – 23 February 1930, Kaunas) was a distinguished Lithuanian linguist and one of the founders of the standard Lithuanian language. He used the pseudonym Rygiškių Jonas, taken from the small town named Rygiškiai where he spent his childhood.
After graduation from Marijampolė Gymnasium, Jablonskis studied classical languages at the University of Moscow from 1881 to 1885. Amongst his professors were Phillip Fedorovich Fortunatov and Fedor Yevgenievich Korsh, both of whom were familiar with Lithuanian and encouraged their students to research his native language. Upon completing his studies in 1885 he was confronted with the russification policy. As a Lithuanian Catholic, was unable to find employment in Lithuania as a teacher. He was therefore constrained for a time to give private lessons, and to serve as a clerk in the court of Marijampolė. In 1889, however, he succeeded in obtaining an appointment as a teacher of Greek and Latin at Jelgava Gymnasium, Latvia where he remained until 1896. His home became a frequent gathering place for educated Lithuanians. During summer vacations Jablonskis collected data among native speakers in Lithuania for his linguistic studies. His activities on behalf of Lithuanian causes prompted his relocation to Tallinn, Estonia, by Tsarist authorities.
The Russian Academy of Sciences charged Jablonskis with editing the dictionary compiled by the recently deceased Antanas Juška. This caused his dismissal from his teaching position in Tallinn in 1901, and banishment from Lithuania the following year. In spite of this he continued with his work in Pskov. It was during this period that he began his Lietuviškos kalbos gramatika (Lithuanian Grammar, 1901) under the name of Petras Kriaušaitis, his first pseudonym. Since the Russian authorities prohibited the printing of Lithuanian books in the Latin alphabet, his grammar was later published in Tilsit, East Prussia.
When Jablonskis regained permission to enter Lithuania, he went to Šiauliai in 1903, and to Vilnius the next year. After the press ban was lifted in 1904, he served on the editorial boards of the newspapers Vilniaus žinios (Vilnius News) and Lietuvos ūkininkas (Lithuanian Farmer) and edited the publications of Aušra (The Dawn).
Between 1906 and 1908 he taught at the Pedagogic Seminary of Panevėžys. Financial hardships forced a move to Brest, Belarus in 1908, where he taught until he was transferred to Hrodna in 1912. At the beginning of World War I the entire school was evacuated to Velizh, Russia. From 1915 to 1918 he taught at the Lithuanian refugees' gymnasium in Voronezh from where he returned to Vilnius almost totally disabled and needing to use a wheelchair.
When Poland seized Vilnius in 1919, the Lithuanian government had him brought to Kaunas. When the University of Lithuania in Kaunas opened in 1922, he was elected honorary professor and taught Lithuanian until 1926. Concurrently he produced texts for schools, translated and edited others' translations from foreign languages, participated in commissions set up to normalize terminology and orthography, and wrote reviews of philological literature.
He died in Kaunas 23 February 1930. He was interred in the Petrašiūnai Cemetery.
https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3QS7-L9GQ-X989-3?i=77&c...
Apie Jonas Jablonskis, prof. (Lietuvių)
Jonas Jablonskis (slapyvardis Rygiškių Jonas, 1860 m. gruodžio 18 d. Kubilėliuose, Šakių raj. – 1930 m. vasario 23 d. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, norminęs literatūrinę lietuvių kalbą.
Krikštas: Vladislavovo parapijos 1860 m. metrikų knygose padarytas įrašas Nr.295 (žr. LVIA, f.1236, ap.4, b.166, 1.166).
J. Jablonskio darbai ir veikla ypač reikšminga lietuvių literatūrai pereinant nuo tarmių prie bendrinės kalbos vartosenos.
Jonas Jablonskis gimė netoli Naumiesčio, Kubilėlių kaime, Juozapo Jablonskio (1830–1903) ir Agnės Šipailaitės (1836–1915) šeimoje. 1872 m. rudenį J. Jablonskis pradėjo mokytis Marijampolės gimnazijoje. 1881 m. gegužės mėn. prasidėjo baigiamasis etapas – abitūros egzaminai. Kartu su J. Jablonskiu gimnaziją baigė ir Vincas Kudirka. Rugpjūčio mėn. J. Jablonskis įstojo į Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą.
1885 m. gegužės mėn. J. Jablonskis baigė Maskvos universitetą ir grįžo į Lietuvą. Tačiau darbo paieškos pačioje savarankiško gyvenimo pradžioje buvo bevaisės. Ir tik apie 1887 m. Jablonskis įsidarbino Marijampolės teisme.
1889 m. sausio 16 d. J. Jablonskis paskirtas viršetatiniu Mintaujos gimnazijos senųjų kalbų mokytoju. Gavęs vietą gimnazijoje, J. Jablonskis atkuto ir materialiai: gimnazijos mokytojų atlyginimai buvo gana dideli.
1890 m. liepos 24 d. Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčioje susituokė su Konstancija Sketeryte (1868–1948), Nereikonių kaimo valstiečių Adomo Sketerio ir Marijos Jodinskaitės dukterimi.
Šeima J. Jablonskiui buvo brangus dalykas, bet ji teikė ir tam tikrų rūpesčių. Po kiek laiko gimė dukrelė, kuri po savaitės mirė. Tai buvo didelis smūgis tiek motinai, tiek tėvui. Gyvenant Mintaujoje Jablonskiams gimė dar trys vaikai: Konstantinas, Ona ir Julija.
Apie atvykusį į Mintaują J. Jablonskį susispietė nedidelis lietuvių būrelis, daugiausia inteligentai: teisininkas Motiejus Lozoraitis, teismo kandidatas Antanas Krikščiukaitis-Aišbė, aušrininkas poetas Mečislovas Davainis-Silvestraitis, teismo kandidatas Vladas Mačys, teisininkas Motiejus Čepas, o 1894 m. prie jų prisidėjo į Mintaują paskirtas vikaru Juozas Tumas-Vaižgantas, ieškojęs prieglaudos nuo klebonijoje viešpatavusios agresyvaus lenkiškumo atmosferos. Būrelio inteligentai Mintaujoje rėmė „Varpo“, „Ūkininko“ leidinius, parengė spaudai kelių lietuvių rašytojų kūrinius.
1896 m. Jablonskis išvyko į Taliną. Taline prasidėjo politinis J. Jablonskio persekiojimas, kratos, jam buvo iškelta byla. Taline 1899 m. gimė sūnus Vytautas.
1901 m. gegužės mėn. Jablonskis išvyko iš Talino į Kauno gubernijos Panevėžio apskritį, į Žeimelį.
1902 m. paskelbtas nuosprendis J. Jablonskio byloje. Nuosprendis buvo baisus smūgis visiems J. Jablonskio planams. Į Pskovą, kur turėjo būti ištremtas iki 1904 m. vasario 27 d., J. Jablonskis atvyko 1902 m. gegužės 20 d. J. Jablonskis apsigyveno pas Kočianovskają (Velikije Lukų g., Lapotnikovos namai). 1903 m. kovo 12 d. J. Jablonskiui suteikta „malonė“ – likusį bausmės laiką atlikti Kauno gubernijoje. Gavęs šį leidimą ir pasirinkęs gyvenamąja vieta Šiaulius, į juos J. Jablonskis atvyko 1903 m. kovo 31 d.
1904 m. Jonas Jablonskis grįžo į Vilnių, čia 1906 m. gimė jauniausiasis sūnus Jonas. Nuo 1922 m. – Lietuvos universiteto garbės profesorius. Nuo 1925 m.Tautinės Lietuvių Studentų korporacijos Neo-Lithuania garbės narys.
Jonas Jablonskis mirė Kauno karo ligoninėje, buvo palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
view all 11
Jonas Jablonskis's Timeline
| 1860 |
December 18, 1860
|
Kubilėliai, Būblelių valsčius, Marijampolės apskritis, Augustavo gubernija, Congress Poland
|
|
|
December 30, 1860
|
Vladislavovo bažnyčia, Naumiestis, Marijampolės apskritis, Augustavo gubernija, Congress Poland
|
||
| 1891 |
June 16, 1891
|
Mitau, Jelgava, Jelgavas pilsēta, Latvia
|
|
| 1892 |
August 23, 1892
|
Latvija, Mintauja
|
|
| 1894 |
July 4, 1894
|
Dubultai, Jūrmala, Latvia, Russian Empire
|
|
| 1896 |
March 27, 1896
|
Mitau, Jelgava, Jelgavas pilsēta, Latvia
|
|
| 1898 |
February 16, 1898
|
Lithuania
|
|
| 1906 |
August 5, 1906
|
||
| 1930 |
February 23, 1930
Age 69
|
Kauno karo ligoninė, Kaunas, Kauno apskritis, Lithuania, Republic of Lithuania (Lithuania)
|