Juozapas Lanskoronskis

Juozas Lanskoronskis ( born January 7 , 1893, Zasiškiai, Nemunėlis Radviliškis district - August 3, 1980, Belgium ) - Lithuanian military figure, Colonel of the General Staff .

1915 He graduated from the Institute of History and Philology in St. Petersburg.
In 1916 graduated from Pavel Military School.
1917 - 1918 contributed to the organization of Lithuanian military units of the Russian army.
1919 after returning to Lithuania, he was mobilized into the Lithuanian army . Participated in military operations with the Red Army, Bermontinians and units of the Polish army.
1920 - 1922 was Chief of Staff of the First Brigade. Together with Stasys Pundzevičius, he prepared the Battle of Giedraičiai operational plan.
1922 graduated from the Higher Officers' Course and later taught there.
1922 - 1923 studied at the Saint-Cyro High School in France.
1925 - 1926 was Chief of the Military Science Division of the Chief of Staff of the Army.
1926 - 1929 a studied at the Belgian Military Academy.
1929 was Chief of Staff of the Second Military District.
1929 was Colonel of the General Staff.
1930 - 1934 Chief of the 2nd (Information) Division of the Chief of the Armed Forces.
1934 - 1937 Commander of the Sixth Infantry Regiment and Chief of the Klaipėda Crew.
Since 1937 Lithuanian military attaché in France and Belgium.
1940 did not return to Lithuania after the occupation. Participated in the activities of the Central Committee for the Liberation of Lithuania.

1919 Order of the Vytis Cross, 5th degree
1921 Order of the Vytis Cross of the 4th degree
1929 Order of Gediminas 3rd degree
1930 Order of Vytautas the Great 3rd degree
1934 Grand Commander's Cross of the Hungarian Order of Merit

Source

Juozas Lanskoronskis (1893 m. sausio 7 d. Zasiškiai, Nemunėlio Radviliškio valsčius – 1980 m. rugpjūčio 3 d. Belgija) – Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas.

1911 metais baigęs Rygos klasikinę gimnaziją, mokslus tęsė Petrogrado istorijos – filologijos institute. Jį baigęs mokytojavo gimnazijoje. 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo pašauktas į carinės Rusijos kariuomenę, baigė Petrogrado Pavlo karo mokyklą, tarnavo Rusijos kariuomenėje.

1919 metų liepą grįžęs į Lietuvą, buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Marijampolės batalione.
Jaunam karininkui teko kovoti su visais Lietuvos Nepriklausomybės karų priešais – bolševikais, bermontininkais, lenkais.
Pasibaigus karams, jau kapitonas J. Lanskoronskis 1922 metais baigė aukštuosius karininkų kursus ir buvo I laidos absolventas.

Trumpai pabuvęs I pėstininkų divizijos štabo viršininku, J. Lanskoronskis ėmėsi karo mokslų užsienyje: 1922 – 1923 metais mokėsi Sen Syro aukštojoje karo mokykloje Prancūzijoje, 1926 – 1929 metais – Generalinio štabo akademijoje Belgijoje (Ecole de guere). Dar 1923 metais tapo majoru, 1925 m. - pulkininku leitenantu.

Baigęs karo mokslus, grįžo į Lietuvą, ėjo įvairias karines pareigas, 1929-11-23 gavo generalinio štabo pulkininko laipsnį.

1930-06-27 – 1934-03 buvo Generalinio kariuomenės štabo valdybos II (Informacijų) skyriaus viršininku.
1934-03-27 paskirtas 6-ojo Pilėnų kunigaikščio Margio pėstininkų pulko vadu ir Klaipėdos įgulos viršininku.

Aktyviai reiškėsi karinėje spaudoje 1927 m. parašė veikalą „Kariuomenės organizacijos bruožai“, 1930 - „Bendroji taktika“, redagavo karo mokslų ir istorijos žurnalo „Mūsų žinynas“ (ėjo 1921 – 1940 m. Kaune) 28 – 32 numerius.

1937-11-10 buvo paskirtas Lietuvos karo atstovu Prancūzijoje ir Belgijoje, kur ir sulaukė 1940 metų – Lietuvos okupacijos.

Po Antrojo pasaulinio karo kaip patarėjas dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) veikloje..

Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919) ir 4 laipsnio (1921), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1930), DLK Gedimino 3 laipsnio (1929) ordinais, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1928), Latvijos, Belgijos, Čekoslovakijos, Estijos, Prancūzijos, Švedijos, Vengrijos apdovanojimais.

Source

Juozaps Lanskoronskis 1911. gadā beidzis Rīgas klasisko ģimnāziju
1915 .gada viņš ir beidzis Vēstures un filoloģijas institūtu Sanktpēterburgā.
1916. gadā beidzis Pāvela kara skolu . 1917. - 1918. g . veicināja Krievijas armijas lietuviešu militāro vienību organizēšanu.
1919 gadā. pēc atgriešanās Lietuvā tika mobilizēts Lietuvas armijā . Piedalījies militārajās operācijās ar Sarkano armiju , bermontiešiem un Polijas armijas vienībām.
1920. - 1922. g . Pirmās brigādes štāba priekšnieks. Kopā ar Stasiju Pundzeviču viņš sagatavoja Giedraiņu kaujudarbības plānu.
1922. gads beidzis Augstāko virsnieku kursus, vēlāk tur pasniedzis. 1922 - 1923 gadā mācījos Saint-Cyro vidusskolā Francijā .
1925. - 1926. g . Armijas štāba priekšnieka Kara zinātnes nodaļas priekšnieks . 1926 - 1929 m. studējis Beļģijas kara akadēmijā .
1929. gads īsumā Otrā militārā apgabala štāba priekšnieks.
1929. gads Ģenerālštāba pulkvedis.
1930. - 1934. g . Bruņoto spēku priekšnieka 2. (informācijas) nodaļas priekšnieks.
1934. - 1937. gads .Sestā kājnieku pulka komandieris un Klaipēdas apkalpes priekšnieks .
Kopš 1937. gada Lietuvas militārais atašejs Francijā un Beļģijā.
1940. gadā pēc PSRS okupācijas Lietuvā viņš tajā vairs neatgriezās. Piedalījies Lietuvas atbrīvošanas centrālās komitejas darbībā .

Apbalvojumi :

1919. gads Vīta krusta 5. pakāpes ordenis
1921. gads 4. pakāpes Vīša krusta ordenis
1929. gads Ģedimina 3. pakāpes ordenis
1930. gads Vitauta Lielā 3. pakāpes ordenis 1934. gads Ungārijas nopelnu ordeņa lielais komandiera krusts.