Teodora Urszula Otylia Piłsudski

Teodora Urszula Otylia Piłsudska z Butlerów Wikipedia PL

Teodora Urszula Otylia Butler herbu własnego urodziła się w 1811 r. jako jedno z sześciorga dzieci podkomorzego Wincentego Butlera i Małgorzaty z Billewiczów herbu Mogiła. Jej ojciec był właścicielem folwarków: Rapszany (gmina Troupie), Leluny, Płaszotka, Jesinkiszki oraz innych mniejszych, których ogólna powierzchnia wynosiła ok. 4000 ha. Teodora uczyła się w klasztorze sióstr wizytek w Wilnie. Znała niemiecki, francuski oraz grała na fortepianie. W 1832 w Rapszanach zaręczyła się z 16 lat starszym Piotrem Pawłem Piłsudskim i tego samego roku w Paryndze (pow. święciański) wyszła za niego za mąż. Młoda para zamieszkała w Lidowianach (pow. rosieński) razem z bratem Piotra Walerym oraz ich matką Anną z Billewiczów. Następnie rodzina przeniosła się do Poszuszwia (pow. kowieński), gdzie Piotr zajął się majątkiem swojej owdowiałej ciotki Eufrozyny Białłozorowej z Billewiczów, który obejmował ok. 500 ha ziemi. Po śmierci ojca w 1843 Teodora przeniosła się z mężem do Rapszan, gdzie Piotr zajmował się pozostawionym pod ich opieką majątkiem. Powrócili do Poszuszwia w 1849. Z Piotrem Pawłem miała ośmioro dzieci: Józefa Wincentego Walerię (1843–1926) – wyszła za mąż za A. Giedgowda Julię (1836–1910) – wyszła za mąż za M. Bortkiewicza Teresę (1838–1906) – wyszła za mąż za K. Symonowicza Ildefonsa – zmarł w wieku 8 lat Wincentego (1839–1916) – ożenił się za Marią Jeleńską herbu Korczak Ottona – zmarł w dzieciństwie Annę – zmarła w dzieciństwie

Grób na cmentarzu w Pojeśle 24 listopada 1851 r. zmarł jej mąż. Owdowiała Teodora prowadziła majątek w Poszuszwiu. Była jedną z fundatorek kościoła w Pojeślu, którego budowę ukończono w 1862 r., a konsekrowano w 1863 r., jednak władze carskie zabroniły odprawiania w nim mszy i kościół stał zamknięty przez pewien okres. W 1885 r. w wieku 74 lat odbyła stukilometrową pieszą pielgrzymkę z Kowna do Ostrej Bramy w Wilnie. Zmarła 5 października 1886 r. z powodu choroby wrzodowej. Nie została pochowana w Krokach (pow. kowieński) obok męża, gdyż cmentarz był przeznaczony do likwidacji. Spoczęła na cmentarzu w Pojeślu (pow. kowieński), naprzeciw frontowych drzwi kościoła, którego była fundatorką. Pozostawiła po sobie zbiór przepisów kulinarnych z 1839 r.

Teodora Uršulė Otilija BUTLERYTĖ-PILSUDSKA (1811-1886) Lietuvos ir Lenkijos istorijoje labiausiai žinoma kaip maršalo Jozefo Klemenso Pilsudskio (1867-1935) močiutė. Gimusi 1811 m., ji augo Repšėnuose (Anykščių r.), paskui Vilniuje, kur seserų vizitiečių vienuolyno internate globojama įgijo išsilavinimą, išmoko vokiečių ir prancūzų kalbas, skambinti fortepijonu.

      1832 m. Repšėnuose ji susižadėjo su Piotru Pavelu Pilsudskiu (1794-1851), kilmingu lenkų dvarininku (herbas „Pilsudski“). Tais pačiais metais vyro gimtajame krašte Paringio (Ignalinos r.) bažnyčioje ji ištekėjo ir sulaukė aštuonių vaikų, iš kurių tik penki užaugo, tarp jų ir pirmagimis Jozefas Vincentas Pilsudskis (1833-1902) – būsimojo Lenkijos valstybės kūrėjo ir vadovo tėvas. Iškart po vedybų šeima gyveno žmonos tėviškėje Repšėnuose, paskui prie vyro brolio šeimos Lyduvėnuose (Raseinių r.), o netrukus įsikūrė Pašušvyje (Kėdainių r.), kur jauna šeima ėmėsi tvarkyti našle likusios vyro tetos ūkį su 500 hektarų žemės. Mirus T. Pil- sudskos tėvui V. Butleriui, Pilsudskiai 1843 m. persikėlė į Repšėnus ir čia gyveno iki 1849 m., prižiūrėjo giminės ūkį, matyt, tol, kol jį jau galėjo perimti 25-erių sulaukęs jaunesnysis T. Pilsudskos brolis Jonas Nepomukas Butleris (1824-1899).

  Grįžusi visam laikui gyventi į Pašušvio dvarą, jau po poros metų T. Pilsudska liko našlė. Kaip Pašušvio dvarininkė ji fundavo Pajieslio (Kėdainių r.) bažnyčios statybą, 1857-1862 m. bažnyčia buvo pastatyta ir 1863 m. konsekruota, bet po sukilimo numalšinimo negavo carinės Rusijos valdžios leidimo pamaldoms. 1885  m., būdama jau 74 metų, ji dalyvavo piligrimų žygyje iš Kauno į Vilnių ir jį pėsčiomis įveikė. Mirė 1886 m. spalio 5 d. Jos noras būti palaidotai šalia vyro Krakių (Kėdainių r.) kapinėse liko neišpildytas, nes tas kapines tuo metu buvo ruošiamasi likviduoti. Todėl T. Pilsudskos kapas buvo supiltas garbingoje vietoje priešais jos  statytos Pajieslio bažnyčios centrines duris.

Pašušvį po Petro mirties dar ilgai valdė jo našlė Teodora Butlerytė-Pilsudskienė, iki jos mirties 1886. Teodora buvo išauklėta vizičių vienuolyne Vilniuje, mokėjo vokiečių ir prancūzų kalbų, skambino fortepijonu, buvo gera šeimininkė. Daug svečių lankydavosi Pašušvyje5. Teodora Pilsudskienė rėmė 1863 metų sukilimą, jos sūnus Juozas (maršalo tėvas) buvo sukilimo valdžios komisaras Raseiniuose. 1862 m. buvo pastatyta nauja bažnytėlė Pajieslyje, į kurią jos įsakymu iš griūvančios koplyčios Pašušvio parke buvo perkeltas Šv. Vincento a Paulo paveikslas, tapytas aliejumi. Būdama 74 metų amžiaus Teodora Pil-sudskienė pro Kauną nukeliavo į Vilnių ten pasimelsti prie Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo, visą kelią eidama pėsčia, nors ją ir lydėjo vežimas su tarnaite, bet senutė savo įžadą pilnai išpildė namo taip pat grįždama pėsčia. Mirė 1886 m., sulaukusi 75 metų amžiaus; palaidota, prie Pajieslio bažnytėlės durų.