This project aims to identify notable people of Polish nationality, whose family roots, life, education are associated with Lithuania, whose professional achievements were dedicated to Lithuania.

Please do not add notable Polish speaking Lithuanians to this project. Historically Lithuanian language was banned for usage in writing. Education in Lithuanian language was not available till 20 century. Due to the Lithuanian press ban (a ban on all Lithuanian language publications printed in the Latin alphabet in force from 1865 to 1904 within the Russian Empire, which controlled Lithuania at the time), many Lithuanians chose Polish language as being language of a friendly nation that used Latin alphabet. One of oldest European Universities - Vilnius University - offered education in Polish and Latin, so most of Lithuanian heritage prior to 20 century is in other languages: Latin, Polish, Russian, Old Russian, German, French...

It is possible, that in the same family two brothers identified themselves differently: as ethical Lithuanian and Pole of Lithuania. If notable person during her/his lifetime made a statement about being Lithuanian Pole, please add her/him to this project.

If in your family tree you have an individual that was a Lithuanian Pole known for her/his life achievements, please add them to this project. It would be great if within profile description there would be brief biography.

• Within opened profile page use the 'Actions' button to "Add to project". Select this project (you must be on the list of collaborators in this project to see it on the selection list). You may add any public profile that you have permission to edit. If you do not have permission to edit the profile, a request is sent to the profile manager to add the profile to the project.

Note: Only public profiles may be added to projects

Šiuo projektu siekiama į vieną grupę surinkti žymius Lietuvos lenkus, kurių šeimų šaknys, gyvenimas, išsilavinimas yra susiję su Lietuva, kurių profesinė ir/ar meninė veikla skirta Lietuvos vardan.

Jei jūsų giminės medyje yra iškilių Lietuvos lenkų - pridėkite jų profilius prie šio projekto. Būtų šaunu, jei profilyje aprašysite bent trumpai asmens biografiją.

Prašome nejunkite prie šio projekto lenkakalbių lietuvių profilių. Istoriškai rašyba lietuvių kalba buvo uždrausta ir švietimas lietuviškai nebuvo prieinamas iki 20 amžiaus. Dėl lietuviškos spaudos draudimas (draudimas visiems lietuvių kalbos leidiniams spausdinti naudojant Lotynų abėcėlę galiojo nuo 1865 iki 1904 - Rusijos Imperijos okupacijos metais), daug lietuvių pasirinko lenkų kalbą kaip draugiškos tautos, lotynų abėcėlę naudojančią kalbą. Vienas iš seniausių Europos universitetų - Vilniaus Universitetas iki 20 amžiaus teikė išsilavinimą lenkų ir lotynų kalbomis, todėl dauguma Lietuvos rašytinio paveldo iki 20 amžiaus yra sukurta kitomis kalbomis: lotynų, lenkų, rusų, senąja rusų, vokiečių, prancūzų...

Lietuvos šeimų istorijoje yra atvejų, kai toje pačioje šeimoje du broliai identifikuodavo save skirtingai: kaip lietuvis ir Lietuvos lenkas. Jei iškilusis asmuo savo gyvenime yra pareiškęs apie savo etninę priklausomybę Lietuvos lenkams, save vadino lenku o savo tėvyne vadino Lietuvą, prašome pridėkite jos / jo profilį prie šio projekto.

• Atidarytame profilio puslapyje spauskite mygtuką "Veiksmai" ir pasirinkite paskyrą "Pridėti prie projekto". Pasirinkite šį projektą (jūs turite būti šio projekto bendradarbių tarpe, kad matyti jį atrankos sąraše). Jūs galite pridėti bet kokį viešąjį profilį, kurį turite leidimą redaguoti. Jei jūs neturite leidimo redaguoti profilio, prašymas bus siunčiamas profilio Vadybininkui pridėti profilį prie projekto.

Pastaba: tik viešieji profiliai gali būti įtraukti į projektus.

Lenkų tautinė mažuma Lietuvoje https://prezi.com/efsw4-pbgdnx/lenku-tautine-mazuma-lietuvoje/

Lietuvos lenkai – viena didžiausių tautinių mažumų. Tai yra antroji pagal didumą Lietuvos tautinė mažuma, kurių priskaičiuojama apie 234 989, kurie sudaro apie 6,74 proc. šalies gyventojų (2001 metų surašymo duomenimis). Sostinėje, Vilniuje, gyvena apie 100 tūkst. lenkų (18,9 proc. miesto gyventojų), Vilniaus raj. - 54 322 (61,32 proc. gyventojų), Šalčininkų raj. - 31 223 (79,5 proc.), Trakų raj. - 12 403 (33,18 proc.), Švenčionių raj. - 9 089 (27,43 proc.) ir Širvintų raj.- 2019 (10 proc.).

Lenkų atsiradimas Lietuvoje

Anot tokių istorikų kaip E.Gudavičius, M.Kosmanas, J.Bardachas tyrinėję lenkų bendrijos susidarymą ir raidą Lietuvoje, kad Lietuvos lenkai XIII – XIV amžiuje įmigravo į mūsų šalį ir asimiliavosi.

Pagal istorinius šaltinius tuomet lietuviai rengdavo karo žygius į Lenkiją, iš kur jau tada, ko gero, buvo parsivežami karo belaisviai, kurie jau buvo minimi Krėvos unijos akte. Po šio akto į Lietuvą plūstelėjo nemažai lenkų dvarininkų, karių, smulkiosios ir vidutiniosios bajorijos, norėjusių padaryti politinę karjerą. Po Liublino unijos (1569m.) lenkų migracija dar labiau išsiplėtė, pagausėjo mišrių vedybų. Atvykusiems lenkams buvo sudarytos visos sąlygos čia įsikurti, išlaikyti savo papročius ir tikėjimą. Remiantis istoriniais šaltiniais, lenkų kalba Lietuvoje plito per sulenkėjusius dvarus, bažnyčią, mokyklas ir jau XVII a. viduryje ja šnekėjo daugelis didikų ir bajorų šeimų.

Tarpukario Lietuvoje daugelis lenkų traukėsi į tuo metu Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą.Čia jų ir išliko gyventi didžiausias procentas - 61,32 proc.arba 54 322 gyventojų.

Lietuvos lenkų tikėjimas ir papročiai

Dėl istoriškai susiklosčiusių sąlygų gyventi šalia vieni kitų ir išpažinę tą patį – katalikų tikėjimą, Lietuvos lenkai ir lietuviai visas religines šventes švenčia labai panašiai ir tuo pačiu laiku. Tie panašumai arba tapatumai yra ir vestuvių, laidotuvių bei krikštynų papročiuose.

Žymūs Lietuvos lenkai

• Adomas Mickevičius (1798 - 1855 ) - Lietuvos ir Lenkijos poetas. Žinomiausi jo kūriniai: ,,Ponas Tadas“.
• Česlovas Milošas (1911 - 2004) - Lietuvių kilmės lenkų rašytojas. Jo sukurtos knygos: ,,Lenkų literatūros istorija“ ,,Pavergtas protas“.
• Česlav Okinčic (Czesław Okińczyc,gimęs 1955 m.) - Teisininkas, verslo teisės advokatas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• Jaroslav Neverovič (Jarosław Niewierowicz g. 1976 m.) - Lenkų kilmės Lietuvos politikas ir diplomatas, užsienio reikalų viceministras (2006–2008m.), energetikos ministras (2012–2014m.).
• Medardas Čobotas (Medard Czobotž) (1928.05.26. – 2009.08.30.) - Jis buvo medicinos mokslų daktaras, docentas, Kovo 11 d. Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras.
• Valdemaras Tomaševskis - inžinierius, Lietuvos, Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos atstovas Europos Parlamente. ,,Lietuvos lenkų rinkimų akcija‘‘ partijos pirmininkas.
• Katažina Nemycko – Zvonkuvienė (g. 1980) - Tai lenkų kilmės dainininkė, grupės ,,Pop ladies“ dalyvė.
• Evelina Sašenko (g. 1987 m.) Lietuvos džiazo dainininkė, 2011 m. Eurovizijos dainų konkurso Lietuvos atstovė.
• Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai (gimę1979 m.) - Lietuvos lenkų kilmės krepšininkai, žaidžiantys Lietuvos rinktinėje.
• Zbignevas Semenovičius - gydytojas chirurgas, Šalčininkų ligoninės direktorius.
• Zbignevas Levickis - Vilniaus kamerinio orkestro vadovas, žymus smuikininkas.
• Ryšardas Maceikianecas - Buvęs parlamentaras.
• Jaroslav Neverovič - (Jarosław Niewierowicz; g. 1976 m.) - lenkų kilmės Lietuvos politikas ir diplomatas, užsienio reikalų viceministras (2006–2008), energetikos ministras (2012–2014).
• Tadas Ivanauskas (1882 – 1970) - Lietuvos gamtininkas, rašytojas, biologijos daktaras, profesorius, akademikas.
• Mykolas Riomeris (1880-1945) - teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas, vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio ideologų.