Historical records matching Kazys Ladiga, gen. ltn.
Immediate Family
-
wife
-
daughter
-
Privatechild
-
Private Userchild
-
daughter
-
mother
-
father
-
sister
-
brother
About Kazys Ladiga, gen. ltn.
Wikipedia: Kazys Ladiga was a Lithuanian general and one of the first volunteer officers of the Lithuanian army.
Apie Kazys Ladiga, gen. ltn. (Lietuvių)
1919 – 1920 Nepriklausomybės kovų metais pulko, brigados, divizijos, fronto, armijos vadas Kazys Ladiga vijo iš Lietuvos bolševikus, bermontininkus, lenkus.
1941 m. gruodžio 19 d. sušaudytas bolševikų kalėjime.
VLE: Kazys Ladiga
Vikipedija: Kazys Ladiga
Mokėsi Biržų pradžios mokykloje, Vilniaus Pavlovskio gimnazijoje. 1914 m. gruodžio 1 d. baigė Vilniaus karo mokyklą. 1914–1917 m. Rusijos imperijos kariuomenės 70-ojo pulko karininkas, Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. Du kartus sužeistas, tris mėnesius gydėsi ligoninėse. 1917 m. kapitonas. 1918 m. sausio 1 d. divizijos vado deleguotas į Karo akademiją, bet, paleidus armiją grįžo į Lietuvą.
1918 m. lapkričio 20 d. tapo Biržų apskrities apsaugos viršininku. 1918 m. gruodžio 12 d. įstojo į Pirmąjį pėstininkų pulką Vilniuje, paskirtas bataliono vadu, laikinai ėjo pulko vado pareigas. Nuo 1919 m. kovo 6 d. Pirmojo pėstininkų pulko vadas, laikinai ėjo 1-osios brigados vado pareigas. 1919 m. balandžio 4-6 d. vadovavo Daugų operacijai prieš Raudonosios armijos dalinius. 1919 m. gegužės-rugsėjo mėn. Ukmergės grupės vadas: gegužės 18 d. vykdė Kurklių operaciją, birželio 2 d. užėmė Uteną, rugpjūčio 25 d. užėmė Zarasus. Nuo 1919 m. spalio 13 d. – su bermontininkais kovojusio Lietuvos kariuomenės fronto vadas, Radviliškio kautynių dalyvis. Nuo 1919 m. spalio 18 d. – plk. leitenantas. Nuo 1920 m. vasario 10 d. – Pirmosios divizijos vadas, liepos 15 d. vadovavo Lietuvos kariuomenės žygiui į Vilnių. 1920 m. rugpjūčio 23 d. – spalio 1 d.. krašto apsaugos ministro pirmasis padėjėjas (pavaduotojas), kartu ir armijos vadas. Po Lietuvos kariuomenės pralaimėjimo Lenkijos kariuomenės daliniams prie Augustavo ir Seinų 1920 m. rugsėjo 29 d. pareigų atsisakė.
1920 m. spalio 14 d. – 1921 m. spalio 29 d. Ketvirtosios divizijos vadas. Nuo 1921 m. lapkričio studijavo Ciuricho politechnikumo karo skyriuje, po metų studijas tęsė Prahoje Čekoslovakijos generalinio štabo akademijoje. Nuo 1922 m. spalio 17 d. – pulkininkas. 1924 m. sausio mėn. gavo Čekoslovakijos generalinio štabo akademijos diplomą ir gen. št. karininko vardą. 1923 sausio 23 d. –1925 m. gegužės 7 d. Trečiosios divizijos vadas. Nuo 1925 m. gegužės 15 d. – generolas leitenantas. 1925 m. gegužės 7 d. – 1925 m. rugsėjo 16 d. ir 1925 m. spalio 19 d. – 1926 m. birželio 22 d. Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo viršininkas.
Vienas iš 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo organizatorių. 1926 m. gruodžio 20 d. paskirtas II karo apygardos viršininku, o 1927 m. gegužės 15 d. – III karo apygardos viršininku. 1927 m. rugsėjo 25 d. paleistas į atsargą, su šeima apsigyveno Gulbinėnų dvare (Krinčino vls., Biržų aps.). Bendradarbiavo leidiniuose „Mūsų žinynas“, „XX amžius“. 1937–1939 m. dirbo Karo muziejuje.
Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 12 d. suimtas, kalintas Biržuose, Panevėžyje, prasidėjus SSRS-Vokietijos karui, išgabentas į Rusiją, kalintas NKVD Sol Ilecko kalėjime. 1941 m. spalio 29 d. nuteistas mirties bausme, Sušaudytas 1941 m. gruodžio 19 d.