This project is dedicated to facts and information, related to Lithuanian history, the evolution of laws and regulations needed specifically for genealogy research - everything that is associated with Lithuania Propria territories.

Please follow this project, if you have ancestry from Lithuania. Please join and contribute useful resources here, if it's available to you.

Please add documents, images, photos of useful charts, and information, that might be useful for Lithuanian ancestry research. Do not add profiles to this project.

1569-1795 Polish–Lithuanian Commonwealth legal facts in Lithuania

• During the 18th century, the time of the Polish–Lithuanian Commonwealth, hired labor was common and regulated by laws. Back in 1808, Stroynowsky prepared a project on the full abolition of serfdom. The question was considered, but the abolishment of serfdom was not finalized.
• A secret survey was conducted: 1469 Lithuanian landowners who owned 116647 serfs supported the abolition of serfdom, only 80 landowners who owned 6032 serfs did not support it. However, the reform was not carried out.
• All these gains and planning for people's rights were revoked by the Russian Empire.

1795-1918 law reforms in Lithuania, enforced by the Russian Empire (occupational government)

Free people and serfs, taxation

• On August 19, 1796, Empress Ekaterina II issued a Decree on Grace Provisions for Cities, which was enforced only in 1808. This means that the majority of the inhabitants of cities that had self-governance rights, especially in small towns, practically lost their rights as citizens and fell into the hands of landlords, where they turned from citizens into serfs. The inhabitants of the towns that had trading privileges during the Polish–Lithuanian Commonwealth from the status of Chinshes (Quit-renters) became Lazhas obliged serfs (Corvées).
• At the end of the 18th century the peasantry consisted of several strata:
  • Farmers, wealthy free people,
  • Chinshes (Quit-renters), who managed their farms on the basis of self-economy, using seasonal wage laborers,
  • The rural poor - hired workers, day laborers, small renters, Lazhas obliged serves (Corvées).

After reforms of 1795 part of the peasants previously obliged to the state lands were transformed into peasants of private lands. In 1798 a lustration (Census) was conducted for the state estates and the state obligations of the peasants were determined, nevertheless, much greater obligations began to be demanded than what was officially established. The annual state estate income tax has been raised from 4 percent to 6 percent.

• Worth mentioning is also a decree "On free farmers", issued on March 4, 1803. Based on it, it was possible to release peasants and villagers from serfdom and allow them to redeem (purchase) the land, but few people used it. The issue of the possibility of abolishing serfdom was also discussed in 1817.
• During the 1st (first) Lithuanian population census (V revision) there were 105,251 free people in Lithuania, which made up almost 22.5 percent population. During 1816 at the 3rd census the number of freemen fell to 64,155, which made 14.4 percent. During the 6th census (X revision) in 1858, there were only 32,556 free people counted, which was only 5.3 percent of the population. This means that free people who lived in the territories of the estates, on the lands of the landlords, during the Russian Empire period were simply turned into serfs, and who lived on state lands - into state-owned peasants.
• During the time of the Polish–Lithuanian Commonwealth, state taxes were collected from each peasant's household yard (dumas - LT), during the time of the Russian Empire, they began to be collected from each "revisionist soul" - each male person listed in the census, so the situation worsened. This new law was enforced on February 11, 1812, by a manifesto which required taxes from each revisionist soul. On March 4, 1812, the Tsar's decree was issued, according to which free people who lived in cities, on lands owned by churches, and on private landowners' lands, had to pay a Pillow Tax of 7 Rubles and 20 Copecks, instead of 2 Rubles that was taxed to serfs. If unable to pay the tax, they became serfs.
• In addition to the basic tax on the revisionist soul, additional taxes were imposed on the peasants, such as 2 percent for administration, and 12 percent for for the mail.
• In 1797 state taxes increased. For peasants residing on privately owned lands, farm taxes increased by 50 percent, on state lands - by 20 percent.
• From November 29, 1811, the Tsar's decree allowed the landowners to pay their tax debts in grain. In 1812 taxes were allowed to be paid with Assignations - transfer of land rights documents.
• On February 23, 1812, the Russian government manifesto established regulations and trade guild fees for peasants who were engaged in trade. During the time of the Polish–Lithuanian Commonwealth the peasants engaged in trade did not pay taxes.
• On November 26, 1824, an edict was issued, that forbade peasants to engage in trade if they did not have trade permits and if they did not pay guild fees. Trade taxes increased by 10 percent.

Restrictions on culture and rights

• On November 17, 1797, a decree of the Senate of the Russian Empire was issued regarding the requirement to accept documents in the courts only in the Russian language.
• On August 6, 1799, by decree, the Russian calendar was introduced in Lithuania.
• During 1802 on May 31 and June 20, and on March 15, 1805, the Tsar's decrees were issued concerning the restriction of the voting rights of the poor nobles, which left the voting rights only to the nobles who owned 8 or more household yards (dumas - LT) and received annual profit more than 150 Rubles. Low-income nobles' status was practically leveled to peasants.
• It was forbidden to appoint low-income nobles as land surveyors.
• On July 26, 1819, issued regulations limited the rights to establish and build Catholic churches.
• On August 31, 1827, by the Tsar's decree, gymnasiums (high schools) and higher education (universities) became available only to the privileged free social class. Children of serfs could only study in primary and parish schools. Before this, during the time of Polish–Lithuanian Commonwealth, children of low-status families could study at the university. We have examples, like Vilnius bishop Klongevičius, who was born in a peasant family and had finished his university education.
• On April 10, 1829, the Tsar's decree was enforced, which forbade serfs to join the monasteries. People of the free class could join monasteries, and only after obtaining consent for this from the government authorities.

Forced army recruitment

• Conscription (Forced army recruitment) on Lithuanian territories by the occupational Russian Empire government began in 1796. The number of required army recruits varied.
  • The decree issued on November 24, 1796, required 5 army recruits out of each 500 souls in Lithuania.
  • On May 14, 1783, an imperial edict was issued, that required for each undelivered recruit a fee of 500 silver Rubles to be paid.
  • Based on 1813 regulation 9 recruits were taken out of each 500 souls in Lithuania. If a number of recruits were not delivered, the peasants had to pay a recruit tax (500 silver Rubles from every 500 souls).
  • From 1809 the expenses of recruits are allowed to be paid with Assignations - transfer of land rights documents.
• Peasants who were threatened by Tsarist army recruiters fled to Prussia or Užnemunė (area on the left bank of the Nemunas).

Source:
the summary of facts was prepared by Dr. Irma Randakevičienė, based on the works of Janulaitis and Jurginis. Translated by: Viktorija Ruškulienė

Šis projektas skirtas faktams ir informacijai, susijusiai su Lietuvos istorija, įstatymų ir teisės aktų, reikalingų būtent genealogijos tyrimams, raidai – viskam, kas siejama su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystes anksčiau užimtomis teritorijomis.

Jei turite iš Lietuvos teritorijų kitusių protėvių, kviečiame jus sekti šį projektą. O jeigu žinote daugiau naudingų Lietuvos istorijos fakotrių, prisijunkite prie šio projekto ir dalinkitės naudinga informacija.

Pridėkite dokumentus, paveikslėlius, naudingų diagramų nuotraukas, informaciją, kuri gali būti naudinga lietuvių protėvių tyrimams. Neprisekite profilių prie šio projekto.

1569-1795 Abiejų Tautų Respublikoje teisės faktai Lietuvoje

• XVIII a. pab. Abiejų Tautų Respublikoje jau buvo naudotas samdomas darbas. Visa tai imperija panaikino. Dar 1808 m. Stroinovskis parengė projektą dėl baudžiavos panaikinimo. Klausimas buvo svarstytas, bet baudžiava nepanaikinta.

Buvo atlikta slapta apklausa: 1469 Lietuvos dvarininkai turėję 116647 baudžiauninkus pritarė baudžiavos panaikinimui, tik 80 dvarininkų, turėjusių 6032 baudžiauninkus tam nepritarė. Bet reforma nebuvo atlikta.

1795-1918 Rusijos imperijos (okupacinės valdžios) vykdytos teisės reformos Lietuvoje

Laisvi žmonės ir baudžiauninkai, mokesčiai

• 1796 m. rugpjūčio 19 d. Jekaterinos II įsakas dėl malonės nuostatų miestams, kuris pradėtas praktiškai taikyti tik nuo 1808 m. Tai reiškia, jog dauguma savivaldos teises turėjusių miestų gyventojų, ypač nedidelių seniūnijų miestų, praktiškai prarado miestiečių teises ir pateko dvarininkų dispozicijon, kur iš miestiečių pavirto baudžiauninkais. Prekybines privilegijas prie Abiejų Tautų Respublikos turėjusių miestelių gyventojai iš činčininkų pavirto lažininkais.
• XVIII a. pabaigoje valstiečiai buvo kelių sluoksnių: pasiturintys laisvieji, činčininkai, beveik ekonomijų pagrindu tvarkę ūkį, neapsiėję be samdomo darbo ir kaimo varguomenė – samdiniai, padieniai, kampininkai, lažininkai. Po 1795 m. dalis valstybinių žemių valstiečių buvo paversta privačių žemių valstiečiais. Nors 1798 m. valstybiniuose dvaruose pravesta liustracija (surašymas) ir nustatytos valstybinės valstiečių prievolės, tačiau prievolių imta reikalauti kur kas daugiau nei nustatyta. Metinis valstybinio dvaro pajamų mokestis pakeltas nuo 4 procentų iki 6 procentų.
• Paminėtinas 1803 m. kovo 4 d. įsakas „Dėl laisvųjų žemdirbių“. Juo remiantis galima buvo atleisti valstiečius, kaimus nuo baudžiavos ir leisti žemes išsipirkti, bet mažai kas tuo panaudojo. Baudžiavos panaikinimo klausimas svarstytas ir 1817 m. Vilniaus gubernijos seimelyje, tačiau caro valdžia tam nepritarė.
• Per 1 (pirmąjį) Lietuvos gyventojų surašymą (V revizija) Lietuvoje buvo 105 251 laisvasis žmogus, t.y. beveik 22,5 proc. gyventojų, 1816 m. per 3-iąjį surašymą laisvųjų žmonių sumažėjo iki 64 155, t.y. 14,4 proc., 1858 m. per 6 surašymą (X revizija) liko 32 556 laisvieji žmonės, kas sudarė 5,3 proc. gyventojų. Tai reiškia, jog gyvenę dvarų teritorijose, dvarininkų žemėse imperijos laikotarpiu laisvieji žmonės buvo tiesiog paversti baudžiauninkais, valstybinėse žemėse – valstybiniais valstiečiais.
• Abiejų Tautų Respublikos laikais valstybiniai mokesčiai rinkti nuo valstiečio kiemo (dūmo), carinės imperijos laikais pradėti rinkti nuo revizinės sielos – vyriškos lyties žmogaus, taigi padėtis pablogėjo. 1812 m. vasario 11 d. manifestu tai įvesta, t.y. mokesčiai nuo revizinės sielos. 1812 m. kovo 4 d. išėjo caro įsakas, pagal kurį laisvieji žmonės, gyvenę miestuose, bažnytinėse, dvarininkų žemėse, privalėjo mokėti pagalvės mokesčio 5 rub. daugiau, negu baudžiauninkai, t.y. 7 rub ir 20 kap., vietoj 2 rub. Neišgalėdami susimokėti virsdavo baudžiauninkais.
• Be pagrindinio mokesčio nuo revizinės sielos valstiečiams buvo įvesti papildomi mokesčiai, kaip pavyzdžiui, 2 procentai administracijai, 12 proc. paštui.
• 1797 m. padidinti valstybiniai mokesčiai. Privačių žemių valstiečiams nuo kiemo mokesčiai padidėjo 50 proc., valstybinėse žemėse – 20 proc.
• 1811 m. lapkričio 29 d. caro įsaku dvarininkams leista visas mokesčių skolas sumokėti grūdais, 1812 m. mokesčius leista mokėti asignacijomis.
• 1812 m. vasario 23 d. manifestu valstiečiams, besivertusiems prekyba, buvo nustatyti nuostatai ir prekybiniai gildiniai mokesčiai. O Abiejų Tautų Respublikoje valstiečiai vertėsi prekyba nemokėdami mokesčių.
• 1824 m. lapkričio 26 d. įsaku uždrausta valstiečiams, neturintiems leidimų, nemokantiems gildinių mokesčių, verstis prekyba. Prekybiniai mokesčiai padidinti 10 proc.

Kultūros ir teisių apribojimai

• 1797 m. lapkričio 17 d. išėjo Rusijos imperijos senato potvarkis dėl reikalavimo teismuose dokumentus priimti tik rusų kalba.
• 1799 m. rugpjūčio 6 d. įsaku Lietuvoje įvestas rusiškas kalendorius.
• 1802 m. gegužės 31 d., 1802 m. birželio 20 d. ir 1805 m. kovo 15 d. išleisti caro įsakai dėl mažaturčių bajorų rinkimų teisės apribojimo, kuriais palikta teisė tik bajorams, kurie turėjo nuo 8 ir daugiau dūmų ir gaudavo nuo 150 rub. pelno. Mažaturčiai bajorai praktiškai sulyginti su valstiečiais.
• Uždrausta beturčius bajorus rinkti matininkais.
• 1819 m. liepos 26 d. apribota teisė statyti katalikų bažnyčias.
• 1827 m. rugpjūčio 31 d. caro įsaku gimnazijų ir aukštasis mokslas tapo tik laisvųjų luomų privilegija. Baudžiauninkų vaikai tegalėjo mokytis tik pradinėse, parapijinėse mokyklose. Iki tol Abiejų Tautų Respublikos galėjo mokytis ir universitete. Turime pavyzdžių, pvz., Vilniaus vyskupas Klongevičius buvo kilęs iš valstiečių, bet jis jau mokslus gerokai anksčiau buvo baigęs iki 1827 m.
• 1829 m. balandžio 10 d. caro įsaku baudžiauninkams uždraustas kelias į vienuolynus. Į juos galėjo stoti laisvųjų luomų žmonės ir tik gavę gubernijos valdžios sutikimą.

Priverstinis kariuomenės verbavimas

• Rekrūtai pirmą kartą pradėti imti 1796 metais. Rekrūtų skaičius kito.
• 1796 m. lapkričio 24 d. įsaku Lietuvoje nustatyta 5 rekrūtai nuo 500 sielų.
• Už nepristatytą rekrutą pritaikytas 1783 m. gegužės 14 d. imperijos įsakas, t.y. mokestis 500 rub. sidabru.
• 1813 m. nuo 500 sielų buvo imami 9 rekrūtai. Jei rekrūtų neimdavo, valstiečiai turėjo mokėti rekrūtų mokestį (nuo 500 sielų 500 rub.).
• 1809 m. rekrūtų išlaidas leista apmokėti asignacijomis.
• Valstiečiai, kuriems grėsė rekrūtai, bėgo į Prūsiją arba Užnemunę.

Šaltinis:
faktų santrauką paruošė dr. Irma Randakevičienė, pagal Janulaičio, Jurginio veikalus. Išvertė į anglų kalbą: Viktorija Ruškulienė